Keturiasdešimtoji diena, arba Susipažinimas su tikru menu...

Labutis, mielieji,
kažkaip netikėtai užsimaniau parašyti į blog'ą. Įsivaizduojat, o kadangi turiu ką jums parodyti, tai šį kartą mažiau kalbų- daugiau vaizdų.
O dabar apie viską iš pradžių. Šiandien pagaliau išsiruošiau į Aarhus'o simboliu vadinamą šiuolaikinio meno galeriją ARos, o kadangi pažintys visada praverčia, tai sutaupau 150 DKK ir patenku į meno šventovę nemokamai. Be abejonės ekskursiją pradedu nuo vaivorykštės, bet ją pamatysite vėliau, nes dabar noriu pasidalinti tai kas mane sukrėtė, ir vis dar nesijaučiu atsigavusi. tai Niujorke gyvenančio menininko, Tony Matelli, paroda "Human echo". Apibūdinti ją būtų sunku, tad leidžiu jums ją vertinti, nes manau, nuomonių gali būti įvairių.

Na ir kaip? Įspūdinga? O kad atsigautumėte, nors nežinau, ką reiškia visa tai stebėti per kompiuterio ekraną, gal jums viskas atrodo visai paprasta ir nieko čia ypatingo nematote, šiek tiek nuotraukų iš kitų salių. Visų neapėjau, užteko dviejų ir tai paskui galvoje kažkoks sąmyšis buvo.

Bei neįtikėtina, bet taip jau gavosi, jog šį kartą dalinuosi nuotraukomis ir su savimi. Man pačiai neįprasta, bet jau kad susiklostė tokios aplinkybės, o nuotraukas su žmonėmis stebėti įdomiau, tai dalinuosi tai ką pavyko pagauti.

  Na ir galiausiai garsioji vaivorykštė ir Aarhus‘o panorama. Nesakykit, tikrai gražus miestas.

Na, o dabar dar šiek tiek apie pirkinius, kadangi atėjo jau tikras ruduo, su savo šunybėmis, turiu omenyje lietų ir panašias negeroves, tai tapo tiesiog gyvybiškai reikalinga surasti „žmonišką“ apsauga nuo lietaus. Mano turimas lietpaltis greitai buvo nukeltas nuo pjedestalo, kaip netinkamas, ar atliekantis savo pareigas nepilnai, nes atvažiuodavau vis tiek šlapiomis kelnėmis. Todėl reikėjo kažko ieškoti naujo. Ir neįtikėtina, bet radau. Už 45 DKK esu dabar pilnai apsaugoti nuo lietaus.  Padėkoti galiu šeimininkei, už suteiktą informaciją apie antrų šeimininkų ieškančių daiktų buveinę ir aišku knygai „Secret“ ir savo brangiai krikšto mamai, kuri man ir padovanojo ją. Sakysit, kaip čia susijusi knyga? Tai neįtikėtina, bet aš tikėjau, labai tikėjau. Na gerai tikėjau, nes labai reikėjo.

Dar vienas daiktas, apie kurį galvojau jau seniai, tai stalinė lempa. Visada maniau, jog tai nebūtinas daiktas, bet..... kai vėlyvą vakarą norisi ilgiau paskaityti knygą (lovoje), labai jau tingisi vėliau vėl lipti iš šiltos vietelės, o dar kai žinai, kad tai tave ne tik sušaldys, bet ir išbudins. Taigi šis daiktas buvo padėtas į reikalingų pirkinių eilę, o ir nusipirkti jį, pavyko labai netikėtai. Bestebint Aarhus‘o panoramą akis užkliuvo už žmonių  minios prie bibliotekos, pasitarę su šeimininke, taip galvosit, kokia nuoboda, visur su ja tik ir „trainiojasi“ (labai jau užsimaniau tokio tikro lietuviško žargono), nusprendėm, jog ten vyksta blusų turgus. O kaip gi nenuėjusi į jį... Štai taip ir stalinė lempa, jei kam įdomu 30 DKK, atkeliavo į mano mielą kambariuką.

Sėkmingos savaitės ir pasimatysime.... Lauksiu jūsų komentarų, gal kažkas sudomino ir norėtumėte daugiau sužinoti. Būtų visai neblogai jūsų patarimai.