Dvidešimt devintoji diena

Kažkaip šiandien keistai diena juda, nei lėtai, nei greitai. Kadangi neturiu paskaitų, taip, turbūt pagalvosit, kad ji visai nesimoko, bet čia tik pradžioje taip lengviau, paskui ims kaip reikiant, tai ir veikimas toks gana primityvus. Tai šen tai ten, iš vieno buto galo į kitą. Be abejonės šį tą ir nuveikiu, nueinu pagaliau priduoti butelių, nes jau sutaisė automatą, gaunu tik čekį, bet turbūt taip ir turi būti. Beje norit sužinoti, kiek čekyje parašytą? Už dešimt vienetų gaunu štai tokį čekiuką, neblogai, ką???

 Vėliau pajudu link pašto, kuris yra kažkur, tačiau tiksliai kur, neturiu žalio supratimo, nes vakar šeimininkė pribraižė daug gatvių ir sako, va čia kažkur turėsi rasti, tačiau ne gatvės labiausiai padeda ieškant, o užsiminimas apie prie pašto vykdomas statybas. Štai pagal ką atrandu, man reikalingą pašto skyrių. Pasiėmusi eilės nr. lapuką pradedu laukti, nes žmonių tikrai daug. Kai jau pagaliau užsidega 162 pajudu prie kasos. Apsikeičiame, aš –gautą lapuką, kasininkė – laišką. Laiminga pajudu namo. Įėjusi, kaip visad, pasitikrinu pašto dėžutę, kas čia žino, gal vėl koks laiškas, ir iš tiesų pagaliau gaunu laišką iš Nordea, su mano kortele. Štai taip su laiškais grįžtu namo. Ačiū visiems laiškų siuntėjams, nes gauti laiškų visada labai smagu.  

Kadangi jau prisirinko nešvarių drabužių, o aš laisva, tai susiruošiu į skalbimo rūsį. Sakau susiruošiu, nes tai reikalauja tikro pasiruošimo, ir svarbiausia laiko. Pirmiausia dedi skalbti, grįžti namo, šį tą paveikus vėl į rūsį – perdėti skalbinius į džiovyklę, vėl grįžtu namo ir galiausiai reikia vėl nusileisti norint pasiimti išdžiūvusius skalbinius. Taigi tie pirmyn atgal reikalauja šiokio tokio pasiruošimo, moralinio. Maždaug apie trečią pajudu link akademijos, nes nors ir sakiau, kad šiandien esu laisva, bet laisva nuo paskaitų, o ne nuo danų kalbos kursų. Buvau prisižadėjusi V ir L (te bus šie žmonės pavadinti būtent taip:D)  atsinešti bananų pyrago, todėl mano pareiga buvo jį išsaugoti iki kursų, viskas pavyko, nors ir jaudinausi, kad galiu atsikėlusi jau nieko neberasti, taip būna kai daug smagurių namuose. Beje vykstant į kursus pradėjo pliaupti, lietutis buvo šoninis, ir turbūt nekeista, kad kaip tik tiesiai į mane. Atkeliavau visa šlapia, o veidas išpurtęs kaip reikiant, bet ką darysi, reikia taupyti. Nes ir pinginei, važinėjant dviračiu, geriau, bet ir pačiai man, juk vis dėlto sportas. Šiandien mokėmės skaičius, o kadangi aš jau juos mokėjau, t.y. beveik mokėjau, kai kur tarimas pasirodė klaidingas, tai galėjau jaustis šiek tiek laisviau. Štai taip ir praėjo pusė savaitės (darbo), o rytoj paskaitos nuo ryto, tad skubu dar pabendrauti su likusiais Lietuvoje ir tada labanakt....