In
this crazy world...... taip pasaulis tikrai pašėlęs, bet juk ar ne iš būtent
tokių pašėlusių akimirkų susideda mūsų gyvenimas, juk tie crazy momentai
dažniausiai išlieka ilgai atmintyje ir vis iškyla staiga, visai nelauktai ir
neprašytai penktadienio vakarais besiklausant dainos, arba keliaujant namo iš
gimtadienio, kai kelionė užtrunka apie valandą, o po tiltu girdimi garsai
priverčia sparčiau plakti širdutę, o gal begaminant lazanija draugams. Tad
prisiminimus reikia saugoti ir tausoti ir tai nebūtina daryti naudojant
kažkokias ypatingas priemones, tam nereikia super klijų. Jeigu akimirka buvo
ypatinga, ji liks ir ištrinti bus sunku.
Štai
tokios mintys sukasi galvoja metus pragyvenus svečioje šalyje, kuri tam tikru
požiūriu patapo ir namais, na gal ne tikraisiais, bet laikinaisiais tai tikrai.
Ir kad ir kaip aš keikiu savo antrus namus ir belipant į lėktuvą, skraidinantį
į Daniją ir akis graužia tarsi pjaustant
svogūnus, tačiau tai mano dalis. Ir ta dalis jau pakeitė mane. Nežinau ar į
gerąją pusę, o gal į blogąją, bet pasikeitimų yra. Bet juk keistis normalu
žmogui, ir čia gal nėra nieko blogo. Tik gal blogai, kai tie metai priverčia
dažniau susimąstyti apie užsienio kalba naudojamą žodį ir jo atitikmenį
gimtojoje kalboje. Tada gali pasakyti tik niu
niu niu ir pagrasyti pirštu daugiau taip nedaryti, ir tikrai stengtis taip
nedaryti, nes kiekvienas kivirčas su savimi turi būti išspręstas taikiai - pyktis
su savimi nėra gerai.
O
ką aš? Rytas iššaušta, o su juo ir naujos mintys, naujos svajos, nauji
troškimai ir siekiai, naujos bėdos ir džiaugsmai, gerai kad yra toks dėdė
nuovargis, kuris dažniausiai ta vyruką, su nepailstančiu liežuviu užtildo ir
leidžia pailsėti. O tada vėl nauja diena prasideda ir vėl viskas iš naujo.
Tačiau tas vyrukas iš tiesų labai protingas ir dažnai padeda nepamišti svarbių
dalykų, arba primena, kur gali buti interneto adapteris, nors prieš tai
buvo iškuistos visos spintos. Tereikia
vieną dieną pasikonsultuoti su paslaptinguoju ir greitai reikalai pajuda.
Ieškojimas daugiau spintų nevargina, nes adapteris ramiai sau ilsisi kuprinėje.
Rašau
apie nieką ir neturiu nei tikslo, nei nematau galutinio rezultato. Tačiau
šiandien to reikia, o kai jauti, kad reikia, reikia ir daryti.
Ačiū
už dėmesį, o aš grįžtu į savo pasaulėlį ir kadangi laukia dar šiandieną “Great
Getsby” tai reikia dar ir jam
pasiruošti.
Sėkmės
vakarėlyje vardu savaigalis, o kitą kartą turbūt susitiksime jau kitame žemynę,
bet kai tai bus daugiau ir pašnekėsim.
