2012 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

Savaitė komunikuojant....


Sveiki mielieji,
 Rašau vėlų sekmadienio vakarą, nes kažkaip šį kartą užsivėlinau su miegučiu, o ir svečių dar yra, taip kad miegot eit negražu.  Tikiuosi, jog manęs pasiilgote ir laukiate žinių iš lietingosios Danijos (nu žinokit rimtai, šiandien oras tragiškas, visą dieną juoda juoda). O naujienų nemažai.
Taigi šią savaitę pagaliau prasidėjo naujas dalykas – Communication, ir neįtikėtina, bet man jis patiko. Nors labai baiminausi, kad bus labai nuobodu, kaip gi čia reikės išsėdėti tas 4, 5 valandas, bet kažkaip viskas vykdavo labai greitai. Beje, antradienį reikėjo paruošti prezentaciją, kuri buvo filmuojama, kad paskui galėtume pamatyti savo klaidas. Prieš tai pirmadienį besibaigiant paskaitai pažiūrėjome video apie tai, kad mokykla žudo kūrybingumą. Dėstytojas taip pat buvo panašios nuomonės ir tarsi paskatindamas ar suteikdamas mums galimybę paklausinėjo, kas kuo groja, dainuoja, šoka ir užsiminė, jog nebūtina kažką tiksliai pristatyti, galima ir dainuoti. Taigi kaip gi Augmantė nepasinaudos suteikta proga. Nors šiek tiek nervinausi, bet viskas pavyko puikiai. Įpusėjau dainai (dainavau It‘s my time) atėjo vienas dėstytojas ir pradėjo tildyti, bet pasirodo, jis galvojo, kad čia kažkoks įrašas, tad padainavus pamačiau jog visas kursas sugužėjo į mūsų kabinetą. Buvau tikrai labai pamaloninta, nors ir šiek tiek susidrovėjusi. Trečiadienį kai kuriuos video peržiūrėjome, tarp jų ir mano. Bežiūrint maniškį neturėjau kur dėt akių, nes tiesiog negaliu žiūrėt į save, man viskas taip baisiai atrodo, o jau mano anglų kalba....., bet kitiems kaip ir patiko, taigi šiek tiek atsigavau, rizika šį kartą pasiteisino. Šį antradienį laukia jau naujas pristatymas, tačiau šį kartą j apsieisiu be dainų. Ruošiuosi pasakoti apie Kūčias Lietuvoje, bent jau man tai labai įdomi tema, ta proga ruošiuosi netgi išsikepti kūčiukų, kad jau tikrai visiems palikčiau prisiminimus apie lietuviškąsias tradicijas. Tai va taip bekomunikuojant ir prabėgo visa savaitė. Tikrai gavom nemažai patarimų, visokių užduočių lavinti įgūdžius. Man visai patiko.
Turbūt visiems rūpi kaip gi mūsų projektas:DDD. Kadangi paskaitas kasdien turėdavome iki 14 val. tai nieko per daug nesiėmėm. Prirašėm visiems į emailus, bet atsakymų negavom arba neigiamus. Tad jau penktadienį susirūpinus, jog galim taip laukdami nieko ir nesulaukti, patraukėm į vieną iš gatvių, kurioje įsikūrę nemažai tokių mini versliukų. Užėjom į vieną, kurioje dirba tik savininkė, tai batų parduotuvė, ir iš karto susitarėm. Antradienį laukia susitikimas su ja. Tikiuosi šią savaitę pasiseks kaip reikiant padirbėti, aš bent jau tikiuosi:D
Na ir galiausiai, šį savaitgalį teko garbė kepti tortą šeimininkės gimtadienio proga. Pasiruošimą pradėjau dar ketvirtadienį, viską pasibaigiau šeštadienį, o sekmadienį jau ragavome. Na aišku iki tobulumo dar toli, bet visi valgiusieji buvo sužavėti, o aš vėl raudonavau, nes tikrai kažkaip nemaloniai jaučiuosi, kai mane giria. Aišku smagu, nieko nesakau, bet kažkoks keistas jausmas. Tortas turbūt kepėjėliams gerai žinomas „Snickers“, tik vietoj žemės riešutų dėjau lazdyno. Aš kai nesu riebių tortų mėgėja, tai man citrininis cheesecake‘as, kurį gamino šeimininkė, buvo žymiai skanesnis, bet kiti kartojo ir ne po kartą, tad turbūt visai neblogai.

O štai ir mano dekoracijos:DD

2012 m. lapkričio 18 d., sekmadienis

Kalėdinis pyragas: Stollen


Prisipažįstu, ilgai nerašiau ir dėl to kiekvieną dieną vis grauždavau save, bet niekaip nepavykdavo prisigraužt, nes tai viena, tai kita, tai trečia. Tačiau pagaliau, pagaliau aš čia ir rašau. Taigi kas gi nutiko per tas dieneles.

Iš tiesų jeigu taip paėmus bendrai tai nelabai daug kas, bet jeigu labai smulkiai imant tai visgi šis tas nutiko. Na bet apie viską iš pradžių. Ši savaitėlė prabėgo neįtikėtinai greitai.

Pirmadienis su Business law ir danų kursais. Nieko ypatingo, net labai nieko ypatingo. Na taip, teisė kaip visada pažeria įdomių dalykučių, ypač kai mokaisi apie paveldėjimus, ir kai sužinai, kad mirus likusiam gyvam sutuoktiniui gali atitekti ¾ tavo turto ir tik ¼ vaikams, tai verčia susimąstyti. O danų kursai tai beviltiški. Jau pirmieji mokytojos sakiniai, jog dabar likusias dvi savaites paskirsime egzamino ruošimuisi, nežadėjo nieko gero, bet kai vėliau pasakė, jog šiandien aiškinsimės apie ką buvo skaityta knyga ir ją aprašysim, tai jau buvo per daug, nes dar  prieš pusantros savaitės ta knyga turėjo būti perskaityta ir aprašyta, taigi spėkite, ką aš veikiau??? Ogi nieko, visiškai. Dar šiek tiek pazyziau, kad nieko neišmoksim, o paskui užtilau, nes ką čia priešintis srovei, geriau namie ką nors paskaitysiu ir gal taip bent šiek tiek patobulėsiu. Grįžau namo pavargusi ir pikta... 

Antradienis žadėjo labai daug naujybių.  Pirmiausia tai ryte atlaikėm Organization Psychology , o paskui apsilankė International Office darbuotojas (išvaizda, kaip 15 metų, bet tiek to) ir šiek tiek papasakojo apie trečiąjį semestrą, kurio metu būtų galimybė išvykti svetur. Tačiau nors tikrai buvau užsidegusi išvykti  ar į Šveicariją ar į Vokietiją ar net į Naująją Zelandiją (taip aš kartais išprotėju) vis dėlto norai lieka norais, o realybė yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia, tai pradėjau mokytis danų kalbą ir jeigu po metų mokymosi pusmetį ją visai nenaudosiu, bijau, kad galiu daug ką pamiršti. Antra: Erazmus gaunama parama yra tik 250 €, o norint kažkur mokytis reikėtų bent kokių 400 €, taigi reiktų iš kažkur gauti nemažą sumą. Trečia: šiuo metu turiu darbą ir nors jis visai nedidelis, bet vis dėlto šis tas, o jeigu išvykčiau pusmečiui, grįžus vėl tektų ieškotis naujai, o tai nėra lengva. Ketvirta: mūsų kursas kitą rudenį važiuos į Angliją, į Kembridžą, o aš kol kas nesu šioje šalyje buvusi ir tikrai norėčiau ją aplankyti. Galiausiai, jeigu išvykčiau vėlgi kiltų problemų su nuoma, spėju, kad tektų iš apsigyvenimo problemą spęsti iš naujo. Taigi po tokių, manau, gana svarbių argumentų apsisprendžiau, kad gal kitą kartą, juk jų dar bus. Tikiuosi...  tą patį antradienį, taip pat buvo pristatytas projektas. Šį kartą turėsime rašyti apie bendrovės marketingo strategiją ir dar kažkaip įpinant teisės žinias. Mūsų grupė šį kartą visai kitokia:  keturios merginos, o kai iš viso kurse 12, manau, yra nemažai, bet pačios kiečiausios. Žiūrėsim, kaip tas kietumas pavyks. Na, ir antradienį pabaigė neįvykęs darbo pokalbis. Pirmiausia, tai neradau, kur randasi jų biuras, o kai radau ir užėjau nebuvo nei gyvos dvasios, tik pašaukus atėjo vienas vyras, spėju šefas. Mano apsilankymas, jam buvo tikrai naujiena, o kai pasakiau, kad esu susitarusi, jis nulėkė pažiūrėti į kalendorių, nes darbuotoja, kuri šiaip tvarkosi su naujais kandidatais, sirgo.  Tačiau ir kalendoriuje nieko nebuvo ir pasiteiravo ar negavau žinos, jog susitikimai atšaukiami, nes toji ponia serga. Paaiškinus, jog nieko negavau labai nustebo.  Bet tai dar ne viskas, galiausiai paklausus, tai ką man daryti, paaiškino, jog šiuo metu darbuotojų netrūksta ir gal kitą kartą. Taip nieko nepešus ir išėjau. Štai tokie tie darbo pokalbiai.

Trečiadienis buvo labai ilgas, paskaitos visą dieną ir paskui dar danų kursai. Po jų apsisprendžiau, jog kitą trečiadienį turbūt tiesiog į juos neeisiu, jeigu jau tikrai viską būsiu pasiruošusi egzaminui. Tad žiūrėsim ar mano tokie apsisprendimai išliks.

Po tokio užimto trečiadienio, ketvirtadienis buvo galima sakyti tuščias, tik Business Economics , o per ją nieko naujo nenuveikėm, tik taisėm savo klaidas, nes padarytos užduotys pasirodo buvo ne tuo metodu, nes naudojom išmoktas iš knygos, o pasirodo reikėjo visai kitokias, nu žodžiu. Beje sėdėjom devyniese, paskui dar atėjo keli, tad nenuostabu, jog paskaitą galime laikyti nenusisekusia.

Na ir galiausiai penktadienis su Business Law. Pradėjom nelaimingų atsitikimų teisę, nors ir ne viską puikiai įsiminiau, bet suprast supratau kaip ir viską.

Mano savaitgaliai kaip žinote beveik visada vienodi, tik šį kartą, šeštadienį paįvairino kalėdinio pyrago kepimas, kuris jau pernai susilaukė daug prašymų kartoti, tad šiais metais buvo gaminama jo dvigubai. Be abejonės dalinuosi su jumis receptu, nes dabar jau nebeįsivaizduoju Kalėdų be jo.  

Taigi Stollen‘as, kurio vadinti vidutinio niekada nepavyktų. Nes jį valgantieji negali sustoti, o kitus skonius mėgstantieji rauko nosį ir net nesiruošia išbandyti. Manau, jog visiems teko jo ragauti, nes prasidėjus Kalėdų karštinei, kiekvienoje parduotuvėje jo galima įsigyti, bet parduotuviniai lieka parduotuviniais, o šis naminis yra kitoks ir be abejonės žymiai skanesnis negu visi supakuotieji  ir laukiantieji, kol juos kas nupirks. Šį kartą iškilo tik viena problema, per visus savo gyvenimo pasikeitimus kažkur tas mano Stollen‘o receptas nukeliavo, tad teko naudojantis interneto platybėmis susikurti naujai.

Stollen

Reikės:

500 g įvairių džiovintų vaisų ir riešutų (aš naudojau 300 g studentų maisto, 200 g džiovintų vaisių mišinio)
100 g cukatų
1 citrinos nutakuotų žievelių
80 ml brendžio
500 g kambario temperatūros sviesto arba margarino
1 kg miltų
50 g šviežių mielių
200 ml šilto pieno
200 g cukraus
2 arbatiniai šaukšteliai meduolių prieskonių
Cukraus pudros

Pradžioje užpilkite džiovintus vaisius ir riešutus brendžiu ir palikite kelioms valandoms, dar geriau per naktį. Į šiltą pieną sudėkite mieles, pora šaukštų cukraus ir miltų. Palaukite kol viskas suputos. Tuo metu išsukite sviestą (šiek tiek pasilikti aptepti, kai iškeps) iki purumo su cukrumi. Į miltų dubenį pilkite mieles ir sviestą. Viską išminkykite, nėra lengva ir šiek tiek užtruksite, bet kaip nors. Kai tešlą taps elastinga palikite valandai šiltai, kad pakiltų. į pakilusią tešlą įminkykite džiovintus vaisius ir prieskonius ir dar šiek tiek paminkykite. Suformuokite batono formos gabalėlius ir palikite dar pusvalandukui, kad pailsėtų. Kepkite 180 oC temperatūroje  apie pusvalandį arba kol tešlą gražiai apskrus.  Tada aptepkite likusiu sviestu ir kai atvės gausiai apibarstykite cukraus pudra. Viską  dėkite į kepimo popierių ar foliją ir laukite švenčių ( kuo ilgiau brandinamas tuo skanesnis).
Nors dar per anksti sakyti, bet Skanaus!


Nežinau, kaip atrodys šiemet, bet štai pernai metų vaizdas





2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

Kai žmonės neturi ką veikti, arba naujas Blogger Tag žaidimas

Sveiki, mielieji, nežinau kaip jums, bet man savaitgalis pralėkė nejučia ir šiandien vėl pirmadienis. Vėl nauji darbai, nauji veidai. Šią savaitę laukia tikrai daug naujų dalykų, bet apie juos papasakosiu, kai jau tikrai būsiu patyrusi. Na, o aš kai visada negaliu be problemų. Mano interneto laidas ar vieta į kurią jis dedasi neveikia, tad būdama lietuvė ir matydama, jog kažko WiFi nereikalauja slaptažodžio prisijungiu ir štai tokiu būdu dabar ir rašau jums. Beje turbūt klausite, kaip gi ta žibintų šventė, prisipažinsiu išsigandau užėjusi ir pamačiusi tokią galybę žmonių bendraujančių vieni su kitais ir patraukiau namo. Va taip kartais būna, bet vis dėlto šį pasivaikščiojimą išnaudojau ir padariau keletą nuotraukyčių iš jau labai rudeniškos Danijos.











Pabaigai naujas žaidimas blog'eriams

Taisyklės:
1. Kiekvienas už'tag'intas žmogus turi parašyti 11 faktų apie save.
2. Jie turi atsakyti į 11 klausimų, kuriuos pateikė tave užtaginęs blogg'eris.
3. Jie turi sugalvoti 11 klausimų kitiems blogg'eriams.
4. Jie turi už'tag'inti 11 blogg'erių, kurie turi sekėjų mažiau nei 200.
5. Blogg'eriai turi būti perspėti.

6. Jokių atgalinių tag'ų.




11 Rūtos ir Gabijos klausimų:


1. Baisiausias matytas siaubekas? Nekenčiu siaubekų...
2. Ką manai apie mus? :D smagios, linksmos, visada su šypsena, pasiruošusios padėti ir šiaip kietos mergyčkos.
3. Mėgstamiausias desertas? Morenginis tortas su aguoniniu biskvitu
4. Ką darytum, jei laimėtum milijoną? Norėtųsi kažką labai protingo pasakyt, bet turbūt dalį išleisčiau batams, rūbams ir aksesuarams, kitą dalis dingtų po  visokių maisto gaminimui reikalingų dalykėlių apsipirkimo (mano svajonės apie kremams reikalingą gaminti sifoną....), o kas liktų pasidėčiau kur nors saugiai, arba į banką:D
5. Ką pardavinėtum, jei turėtum parduotuvę? Saldumynus
6. Kaltas/nekaltas? :DDD Kaltas, kaltas ir dar kartą kaltas:DD
7. Tiki pomirtiniu gyvenimu? Manau, kad taip, nors per daug apie tai nemąstau
8. Mėgstamiausia knyga? Net nežinau, bet turbūt Frances Hodgson Burnett „Paslaptingas sodas“ (nors skaičiau turbūt būdama kokių 13:DDD)
9. Turi vaikiną/merginą? :D Ne
10. Mėgstamiausia daina? Šiaip daug yra tokių kurias mėgstu, bet šiuo metu mane jau veikia Kalėdos ir pernai metų hitas Train –Shake up Christmas
11. Tavo nuomonė apie mūsų blogą? Įdomu, tik galėtų atsirasti įrašų daugiau ir dažniauJ


11 faktų apie mane
1.  Esu be galo smalsi, kaip sako Diana „pletkų boba“
2.  Turiu labai daug mėgstamų veiklų ir ne visada užtenka laiko ir noro visas jas tęsti
3.  Vaikystėje svajojau tapti balerina
4. Nekenčiu plauti grindų..., bet tenka
5. Mėgstu skaityti, ypač tuščius meilės romanus arba detektyvus
6. Pradinėse klasėse teko dainuoti ir šokti pagal YVA dainą „Paukštelis“
7.  Bijau gyvačių, žalčių ir kitų panašių gyvių
8. Dievinu maisto gamybą ir svajoju išėjus į pensiją atidaryti kepyklėlę kur nors Prancūzijoje
9. Labai laukiu Kalėdų laikotarpio, dėl visko: dėl pačios dvasios, ilgų valandų virtuvėje kepant meduolius, pyragus, pudingus, tortus, keksiukus ir  be abejonės, nes grįšiu į Lietuvą ir vėl pamatysiu savo brangiausiuosius....
10. Man nepatinka raudona spalva ir neturiu nei vieno šios spalvos drabužio, nors jie ir labai madingi šiais metais.
11. Kiekvieną sekmadienį lankausi bažnyčioje (protestantų:DD)

11 Agnės klausimų:

  1. Kaip manai, gyvenimas yra gražus? Labai, tik ne visada lengva tai pamatyti
  2. Jeigu dabar gautum pasiūlymą skristi į kosmosą ir turėtum atsakyti per 1 min., sutiktum? Sutikčiau
  3. Ką pirmiausia pastebi kituose žmonėse? Šypseną
  4. Mėgstamiausias gėrimas? Latte kava
  5. Kam ryte teiki pirmenybę: miegui ar pusryčiams? Pusryčiams
  6. Kokiais instrumentais moki groti? Smuiku, pianinu, fleita,  lumzdeliu, gitara, metalofonu,  truputį armonika ir kanklėmis.
  7. Ar valgydamas/ma mėsos patiekalus pagalvoji apie tą gyvūną kurį valgai? Ne, nors ir beveik nevalgau mėsos
  8. Kokiame koncerte/festivalyje/ir pan. norėtum atsidurti šią sekundę? Miuzikle „Aida“
  9. Ką veiki kai būni vienas/a namuose? Priklauso nuo nuotaikos: sėdžiu prie kompiuterio, skaitau, piešiu, gaminu valgyti, mezgu ar ką nors naujo sugalvoju
  10. Kokios gėlės yra tavo mėgstamiausios? Bijūnai
  11. Jeigu galėtum kalbėtis su delfinais, ko jų paklaustum? Ar jie  laimingi

11 mano klausimų
   1. Mėgstamiausi piešinėliai sąsiuvinių paraštėse?
   2. Kas daro tave laimingu? 
   3. Skaniausias patiekalas
   4. Ką laikai tikru draugu?
   5. Mėgstamiausia šventė? Kodėl?
   6. Ar turi kam nors fobiją?
   7. Vaikystės prisiminimas
   8. Labiausiai nervinantis žmonių būdo bruožas?
   9. Ar tiki Dievu?
  10. Svajonių šalis?
  11. Ką manai apie mane?

Blog'ai, kuriuos tag'inu:


http://jauniuslt.blogspot.dk/
http://ltdiana.blogspot.dk


2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Savaitė, kaip savaitė


Sveiki, mielieji, na ką baigiasi dar viena savaitėlė.
Nežinau kaip jums, bet man ji pralėkė labai greitai. Kasdieną buvo paskaitos, tad nuobodžiauti tikrai neteko. Na gerai mūsų danų kalbos mokytoja susirgo, tai visą savaitę danų kalbos mokymesi atostogavome, bet  vis dėlto nereiktų taip džiaugtis, nes egzaminas jau už dviejų savaičių, o mes dar net nepradėjom nagrinėti dviejų knygų. Šį reikaliuką ruošiuosi padaryti savaitgalį, aišku jeigu per daug netingėsiu, nes ir taip kartais būna. Kas čia dar.... Aij va prisiminiau, trečiadienį mane pagyrė pats ekonomikos dėstytojas, nes išėjus V ir L nebeliko su kuo šnekėtis, tai pratimai buvo atlikti kiek per greitai, dėl to gavau leidimą išeiti anksčiau. Beje jeigu dar kas nežino, tai mano rytai prasideda važiavimu į akademiją jau nebe dviračiu, bet 6A autobusu. Taip sutinku, kad taip yra patogiau (išskyrus tai, kad gali į jį pavėluoti, o tai reiškia, kad vėluosi į akademiją, nes kitas patenka į kamštį, o tada jau 10 minučių kelionė prasitęsia iki pusvalandžio ar ilgiau), tačiau kartais pasiilgstu savo kelionių dviračiu, kurios taip gerai praplaudavo galvą prieš darbo dieną. Bet kaip yra taip yra, nieko nepakeisi, reikia tik džiaugtis, kad pasitaikė man toks malonumas.  
Žinote, jau bučiau pamiršusi svarbiausią savaitės įvykį  - susirašinėjimą su Danijos geležinkelio tinklais. Žodžiu situacija buvo tokia, aš kaip balta varną šioje sistemoje identifikacijos kodą pasirinkau mamos kreditinę kortelę, su kuria apmokėjau bilietus, visai neišsiaiškinus, kad būtent šį dokumentą reikės pateikti įlipant į traukinį. Visa tai išsiaiškinus be abejonės labai išsigandau, bet po kelių susirašinėjimų su atstovu iš DSB viskas laimingai išsisprendė ir dar atgal nusipirkau bilietą už 149 DKK, kas yra jau labai pigu, tad džiaugiuosi dar ir tuo.
Šiandien eisiu į žibintų šventę, tad labai įdomu, kaip ten viskas bus. Jau laukiu... O jums linkiu gražaus savaitgalio:)

Beje dalinuosi labai išskirtiniu pyrago receptu, kurį ruošiausi labai ilgai išbandyti. Koks gi skonis? Na kaip pasakė mažylė tai kažkas tarp pudingo, guminukų ir pyrago. Pabandykite patys suprasti koks gi tas skonis. O Forelle viską labai tiksliai aprašė, tad prašom išbandyti, skonis labai įdomus. Taigi pyragas "Koriukas"

2012 m. lapkričio 5 d., pirmadienis

Kai apninka keistos mintys....


Kažkoks labai keistas jausmas apsėda šiuo metu mane. 


Ar tie kalėdiniai papuošimai mane veikia, ar kas. Bet jaučiu, jog laikas po truputį pradeda lėtėti, tikrai nesakau, jog dienos pasidarė labai lėtos, tikrai ne. Turiu omenyje, jog viskas pradeda susidėti galvoje į savas vietas. Kartais pasižiūriu likusiųjų Lietuvoje nuotraukas iš gimtadienių, vakarėlių, mokyklos švenčių, tada suvokiu, jog ir aš galėjau jose būti, bet tuo pačiu žinau, jog aš jau nebe priklausau tam, tai jau praeitis, o dabartis visai kitokia, ji Danijoje ir nors esu didelė patriotė ir Lietuva visada išliks mano tėvynė ir kitos šalies niekada nevertinsiu, kaip vertinu ją, bet žinau, jog viskas keičiasi, o tai reiškia, jog keičiamės ir mes. 

Vakar netikėtai perskaičiau buvusios klasiokės mintį „Bet žmonės auga, tenka priiminėti sprendimus, kurie nulems tolimesnę ateitį...“ ir su ja sutikau visu šimtu procentų. Mūsų gyvenimas nestovi vietoje, jis juda ir neša mus tarsi vėjas rudeninius lapus, bet mes negalime to sustabdyti, galime tik prisitaikyti ir išnaudoti visas likimo siunčiamas galimybes, jog paskui netektų gailėtis, nugyvenus 105 metus, tačiau nieko nepadarius, nieko nepalikus ateities kartoms („Trečio dešimtmečio panelė“  Sophie Kinsella).
Štai tokie keisti jausmai tvyro manyje, turbūt ir gūdusis ruduo čia prisidėjo, juk jau paskutinis šio metų laiko mėnesis aplankė mus. Tačiau, manau, tokios mintys yra labai geras dalykas, juk pripažinkim metai baigiasi, o ką gi per juos nuveikėme ir yra dabar laikas apgalvoti.

Šiltų vakarų( tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme)! Ačiū, mielieji,  kad skaitote šiuos mano paistalus.

2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienis

Lazanija!!!!!

Sveiki, mielieji, išdidžiai pranešu, jog nuo kito savaitės pradedu  važinėjimo autobusu sezoną. Pasirodo mano dviratukas vėl ožiuojasi, o man jau šio karto buvo per daug, tad pasirinkau lengvesnį kelią.
Vakar nuvažiavusi autobusu į danų kabos kursus dar prieš užsiėmimus nulėkiau pasižiūrėti, kaip manasis gyvena. Tvarkingai prisipūčiau, pasidžiaugiau, kad viskas einasi kaip reikiant, nes prisipūtė tikrai stipriai ir patraukiau į pamokas. Tačiau po visko grįžusi vėl radau jį pasliką, išsikvėpusį. Na, bet aš nepasidaviau, vėl prisipūčiau, ir kadangi šis procesas vyko tikrai sklandžiai tai vyliausi, jog kaip nors iki namų parvažiuosiu. Vis dėlto nors ir atrodė, jog padanga tikrai pilna, bet važiuoti neėjo, tas tuščios padangos garsas gąsdino. Kas beliko kaip tik vėl grįžti namo autobusu.
Įžengiau pro duris, pasiruošusi, jau šiandien tik vakarienei ir dar gal kokiam pokalbiui prie kavos, tačiau buvau pamiršusi apie darbus, šeimininkė paklausė ar dar turiu jėgų, nes direktorė leido man išvalyti visą mokyklą, t.y. pridėti 4 valandas. Nors tikrai buvau pavargusi, tačiau pasistiprinusi vakariene patraukiau link darbų. Tačiau kaip ir greitai susisukau ir 9 vakare jau sėdėjau namuose. Tačiau tuo diena ir baigėsi, nes akutės visai buvo atsisakiusios, patraukiau į lovą.
Šiandieną šiek tiek pamezgusi pamąsčiau, jog dviratį vis tiek reikia parsigabenti, tad nuvažiavau į akademiją, o paskui pasivaikščiojant grįžau, be abejonės su draugu, mane lydėjo puikusis dviratis. Štai taip greitai, nieko per daug neveikiant ir prabėgo diena.
Beje labai apsidžiaugiau sulaukusi prašymo pasidalinti Lazanijos receptu, tad be abejonės skubu viską papasakoti.

Tradicinė lazanija

Kaip ir kiekvienas receptas, taip ir šis turi savą istoriją. Tai dar vienas patiekalas parsivežtas iš Vokietijos prieš 5-erius metus. Kas keisčiausia, baltasis- bešamelio padažas tada man labai nepatiko, ir jo stengdavausi išvengti, o grįžus namo jis patapo skaniausiu, kurio ir likučių nelieka.

Reikės

lazanijos lakštų,
sūrio

Bolonese padažui

2 nemažų morkų
didelio svogūno
1/2 kg faršo (pasirinkti kiekvienam pagal skonį, tiks ir jautiena ir kiauliena ir kalakutiena ir vištiena ir kitų rūšių mėsa
3 skiltelių česnako
pomidorų padažo arba kečupo
alyvuogių aliejaus
bazilikų (ypač gerai jeigu švieži)
druskos, juodųjų pipirų, saldžiosios paprikos miltelių, raudonėlio ir kitų prieskonių, kurie prie širdies

Bešamelio padažui:

150 g sviesto
2 šaukštai miltų
pieno
muskato


Pradžioje įkaitintoje keptuvėje kepame nedideliais kubeliais supjaustytą svogūną, smulkintą česnaką ir burokine tarka tarkuotas morkas. Kai viskas gražiai apkeps ir suminkštės dedame faršą. Kepame nemažiau 10 min. Tada viską paskaniname druska, bazilikais, pipirais, paprikomis ir kt. Kai mėsa jau atrodys iškepusi, tada įmaišome pomidorų padažą ir vėl patroškiname pora minučių. Pabaigoje paragaujame ar nieko netrūksta ir padedame į šalį.Ruošiame baltąjį padažą. Puode ant nedidelės kaitros ištirpiname sviestą ir sudedame miltus. Viską gerai išmaišome. Pradedame pilti pieną. Viską darome po truputį vis pamaišant, kitaip viskas sušoks į nemaloniai atrodančius guzelius. Geriausia gaminant šį padažą naudoti šluotelę. Kai padažas bus kreminės konsistencijos į jį įberiame muskato ir nukeliame nuo kaitros.Pasiruošiame lazanijos lakšus pagal instrukciją ant pakelio. Aš visada paverdu 2 minutes verdančiame vandenyje. Indą patepame riebalais ir dedame sluoksnį lakštų. Tada ateina eilė bešamelio padažui, po jo mėsos padažas ir sūris. Taip sluoksniuojame iki kol nebelieka produktų. Pabaigoje lakštus apipilame baltojo padažo likučiu ir pabarstome sūriu.Kepame 180oC laipsnių temperatūroje 20-30 min, arba kol viršus gražiai apskrus.Skanaus!
P.S  Prie šio patiekalo puikiai tinka vynas, tad suaugusieji nepamiršite to.