Grikių miltų keksiukai su morkomis

Pastarąsias keletą savaičių vienintelė mintis, kuri vis nedavė ramybės buvo pavasaris ir nepaliaujamas šio metų laiko laukimas. Tačiau kaip nesirodė jo ženklai, taip nesirodė. Dienos keitėsi, o oras nelabai. Vis ta pati tamsuma, šaltis ir prasta, melancholiška nuotaika. Tačiau, kaip visada būna gyvenime vis dėlto po debesėlių visada ateina saulė. Atėjo ir mano namus ir taip šiltai apgaubė, kad nesiruošiu paleisti. Pagaliau, po maždaug 2 mėnesių pilkumos, sulaukėme saulėtos dienos, kuri pagaliau atnešė ir pavasarišką šilumą. 

Tai jau kitokia Saulė, ji pagaliau šildo!! Ir šildo ne tik kūną, bet ir sielą. Tad nors pavasaris grįžo dvejomis dienomis anksčiau, negu buvo parašyta jo planuose, bet daugumą, manau, tai tik dar labiau pradžiugino. Jau ryte dėstytojas pastebėjo pasikeitusią žmonių nuotaiką ir apibūdindamas savo kolegas pavadino juos „apsėstais pavasario karštinės“, tačiau tai buvo teigiamas pastebėjimas, nors ir pasakytas gana kritiškai. Vėliau iš šeimininkės išgirdau, jog jų muzikos mokytojas šiandien jau dainavo pavasario giesme su visais „kū kū, kū kū“. Buvo labai juokinga, bet malonu girdėti. O ir mano pačios nuotaika, nors ir buvo labai besikeičianti, kaip ir pats pavasaris, bet atitinkanti šį laikotarpį: pilna naujų planų, idėjų ir be abejonės suvokimo, jog jau tik dvi savaitės liko iki atostogų. Argi ne fantastiška (keistas žodis, kurio paprastai nenaudoju)?

O kad jau man pavasaris, tai pavasariškas ir receptukas, kuris buvo rastas štai čia, o su keliais pakeitimais pritaikytas manojoje virtuvėje.

Grikių miltų keksiukai su morkomis

Reikės:

1 ½ stiklinės grikių miltų (galima pusę miltų keisti paprastais kvietiniais miltais)

2 a. š. cinamono

½ a. š. druskos

2 a. š. kepimo miltelių

1 ½ tarkuotų morkų

¾ stiklinės medaus, agavų, klevų ar datulių sirupo

1 trinto banano

½ stiklinės saulėgrąžų aliejaus

3 kiaušinių

½ stiklinės razinų (pagal skonį)

Į didelį indą sudėti grikių miltus, cinamoną, druską, sodą, kepimo miltelius ir viską gerai išmaišyti.

Kitame inde sumaišyti medų ar mėgstamą sirupą su trintu bananu, saulėgrąžų aliejumi ir kiaušiniais

Šlapius ingredientus sudėti į sausus ingredientus ir viską gerai išmaišyti. Pabaigoje sudėkite smukiai tarkuotas morkas ir razinas ar kitus mėgstamus džiovintus vaisius (riešutus)

Tešlą supilti į formeles ir kepti 180 ^OC laipsnių temperatūroje  apie 25 min.

Komentaras:

Sutinku, jog skonis gana neįprastas, bet man, netikėtai įsimylėjusiais grikių miltus, labai patiko. O su pienu iš viso buvo pasaka.

Marcipaniniai keksiukai su juodaisiais serbentais ir kokosu

Dar prieš kelias dienas matydama visus sergančius pasidžiaugiau: kaip gerai, kad aš kol kas sveika. Taigi, tas „kol kas“ baigėsi ir šiuo metu itin savo jėgą rodantis daniškasis jūrinis vėjas pakabino ir mane. Jau vakar pradėjus šnekėti su V, ji pasiteiravo, ar viskas gerai mano balsui, nes kaip ir esu pakimusi. Tik jai tai paminėjus susivokiau, kad tikrai tas balsas ne kažką, bet užkimimas tai užkimimas, galvojau taip ir praeis. Vis dėlto šiandien užkimimas patapo stipriu gerklės skausmu ir temperatūra. Tad mano planai eiti į kursiokės 30-ąjį gimtadienį nuplaukė, bet lauktuvės jau buvo iškeptos, taigi nieko kito neliko, kaip jomis pasidalinti su namiškiais. Pagal tai, kad mažylė man nematant suvalgė 4 marcipaninius keksiukus, manau, nemažai ką pasako apie jų skonį. O ir pati paragavusi jų nenusivyliau. Tikrai skanūs. O kadangi iš L netikėtai buvau parsigabenusi grikių miltų, kuriuos vis norėjosi visur naudoti, tai šį kartą antra keksiukų porcija buvo su grikių miltais ir morkomis. Labai sveikuoliški, bet nemažiau skanūs. Tad gydymasis prasidėjo su krūva keksiukų. Visai neblogai, ar ne?:D

Marcipaniniai keksiukai su juodaisiais serbentais ir kokosu

12 vnt. reikės:

2 stiklinių miltų

½ stiklinės cukraus (dėjau šiek tiek daugiau, bet kitą kartą mažinčiau)

2 a. š. kepimo miltelių

2 a. š. vanilinio cukraus

Žiupsnelis druskos

Stiklinė pieno

100 g. lydyto sviesto

Kiaušinio

2 v. š. kokosų drožlių

150-200 g. marcipanų masės (man užteko ir 150 g., nes tik tiek ir teturėjauJ)

Juodųjų serbentų džemo (ar kitos turinčios šiek tiek rūgštelės)

Pradžioje ant silpnos ugnies ištirpinti sviestą ir palikti, jog pravėstų.

Turimą marcipanų masę padalinti į 12 dalių. Imant kiekvieną atskirai, pradžioje suformuoti rutuliuką, o suspaudus tarp rankų gausime skritulį. Į jo vidurį įdėti šiek tiek džemo ir vėl suformuoti rutuliuką. Visas šis reikalas nuosekliai parodytas Pragaro virtuvėje, iš kur ir sėmiausi įkvėpimo.

Nemažame dubenyje gerai išmaišyti sausus produktus: miltus, cukrų, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir druską. Kitame inde išplakti kiaušinį, į jį sudėti lydytą sviestą ir pieną. Į skystą mišinį įmaišyti sausus produktus ir viską gerai išmaišyti. Suberti kokoso drožles.

Į keksiukų formeles krėsti šiek tiek tešlos ir dėti marcipaninį rutuliuką. Ant viršaus dar užpilti tešlos. Ir taip pakartoti, kol neliks nei rutuliukų, nei tešlos.

Kepti 200 ^OC temperatūroje 15 minučių arba kol iškeps.

Skanaus!

Skonis tikrai pasakiškas, tačiau keksiukai gana sotūs. Tik tos akys vis nori dar...

KLEIN. BYARDS. KAPOOR

Ar jums nebūna taip, kad kai labiausiai nesitikite, nutinka patys nuostabiausi ir tuo pačiu netikėčiausi dalykai? Taip nutiko ir man praeitą pirmadienį. Visai netikėtai mano brangioji šeimininkė pasiūlė eiti į parodos atidarymą Aros šiuolaikinio meno centre, apie kurį jau esu rašiusi, kai lankiausi primą kartą ir vėliau po susižavėjimą sukėlusios Edvardo Munko parodos „Baimė“.

Šį kartą buvo pristatoma trijų visiškai skirtingų menininkų kūryba. Kadangi tai šiuolaikinio meno centras tai suprantama, jog ir pristatoma paroda bus šiuolaikiška. Jau turbūt nieko nestebino Anish Kapoor šokiruojantis menas, turbūt daug kam sukeliantis nemažai asociacijų. Spėkite iš ko kuria menininkas?

Visai kitokį meną kūrė James Lee Byars. Pasitelkdamas šešėlius jis sukūrė tobulumo link judantį meną. Manau, daug ką paaiškina faktas, jog menininkas nemažą gyvenimo dalį praleido Japonijoje. Šios šalies įtaka labai ryškiai atsispindi eksponuojamuose darbuose.

Paskutinysis menininkas Yves Klein, mums su šeimininke paliko didžiausią įspūdį. Ką vien jau reiškia pamatyti 45 kv. m gryno mėlynos spalvos pigmento. Tas sodrumas tiesiog priverčia aikčioti. Kiti darbai taip pat buvo padengti tuo pačiu pigmentu, tik ant skirtingų medžiagų: nuo medžio iki vario. Vis dėlto abi sutikome, kad šis menas skirtas ne tik parodoms, jų vieta interjere, kuriame spalvos intensyvumas atsikleistų dar labiau.

Paroda buvo tikrai pavykusi, o kadangi atidarymas buvo tik klubo lankytojams, tai be galimybės pirmiems pamatyti naująją parodą dar vienas malonumas buvo taurė vyno.

Malonu, kai galiu apsilankyti tokiose parodose, dėl to galiu padėkoti tik savo šeimininkei.

Poilsis su kvapnia kava

Sveiki mielieji!

Sveikinuosi su jumis po šiokios tokios pertraukos, bet kai mokslai užpuola (čia gerąja prasme), tai nebe labai ir lieka laiko kitoms veikloms. Taigi kaip tie mano mokslai. Nenoriu girtis, bet abu egzaminus išlaikiau ir gana gera, na gal pažymys ir beviltiškas, bet kai išlaikančių egzaminą skaičių galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tai tikrai džiaugiuosi tokiu rezultatu, kalbu apie verslo ekonomikos egzaminą, o teisė tai kaip teisė, pažymys nors neblizga, bet dėstytojo komentaras „well done“ įkvepia ir skatina siekti geresnių rezultatų.

Kadangi jau užsiminiau apie prasidėjusias paskaitas, tai galiu pasakyti, kad pagaliau jaučiuosi tikrai studijuojanti, o ne tik vaikštanti į paskaitas, nes pastaruoju metu vykusios paskaitos labai maloniai nuteikė. Buvo ir įdomu ir šiek tiek sudėtinga, bet manau, jog sunkumų visada reikia, nes tik jie paskatina mus tobulėti. Gal nuskambės keistai, bet vos viena turėta mokslo filosofijos paskaita kardinaliai pakeitė mano požiūrį į šią mokslo šaką. Pasirodo ir filosofija gali būti įdomi. Nusistatymas prieš ją atsirado 11-oje klasėje, per etikos pamokas, kai tekdavo nurašinėti senųjų filosofų mintis. Tada tai atrodė beviltiška ir visiškai nereikalinga veikla. Štai ką reiškia pateikimas.

Teisės paskaita

Dar viena naujiena, apie kurią sužinojau šią savaitę - galimybė nuo rudens išvykti pusmečiui į Šanchajų. Nuo tos akimirkos, kai sužinojau tai, negaliu nustygti vietoje. Labai, labai noriu!!!!!

O kadangi darbai visi kaip ir atlikti, galima pagaliau išgerti kavos. Tad jūsų prašyta kvapniosios kavos paslaptis.

Recepto čia jokio nelabai ir išeitų parašyti, nes kiekvieno geriama kava savo stiprumu skiriasi nuo silpnos iki labai stiprios, tačiau prieš užplikant kavą pabandykite įdėti žiupsnelį cinamono ir vanilės, suprasite koks gėris tai yra. Tada beliks pasišildyti pieno ir jį suplakti. Vieni šiam reikalui naudoja mikserį, kiti pieno plakiklį, atrodantį panašiai kaip mikseris tik su viena šluotele ir pats galiukas skiriasi, o aš džiaugiuosi turėdama Bodum rankinį pieno putos išgavimo įrankį (net nežinau, kaip tiksliai jį reikėtų pavadinti). Na jis nors ir ne mano, bet turiu galimybė juo naudotis ir labai noriu tokį parsiveši į Lietuvą, nes puta išsiplaka neįtikėtinai tvirta ir, kas keisčiausia, su 0,5% riebumo pienu. Tad mėgaukitės šia kvapnia kava ryte, per pietus, vakare, ar tada kai atsiranda laisva minutė nuo darbų. Tas kavos aromatas nuteikia labai gerai, tada ir darbai neatrodo tokie baisūs.

Sėkmės!