Ar jums nebūna taip, kad kai
labiausiai nesitikite, nutinka patys nuostabiausi ir tuo pačiu netikėčiausi
dalykai? Taip nutiko ir man praeitą pirmadienį. Visai netikėtai mano brangioji
šeimininkė pasiūlė eiti į parodos atidarymą Aros šiuolaikinio meno centre, apie
kurį jau esu rašiusi, kai lankiausi primą kartą ir vėliau po susižavėjimą sukėlusios
Edvardo Munko parodos „Baimė“.
Šį kartą buvo pristatoma trijų
visiškai skirtingų menininkų kūryba. Kadangi tai šiuolaikinio meno centras tai
suprantama, jog ir pristatoma paroda bus šiuolaikiška. Jau turbūt nieko
nestebino Anish Kapoor šokiruojantis menas, turbūt daug kam sukeliantis nemažai
asociacijų. Spėkite iš ko kuria menininkas?
Visai kitokį meną kūrė James Lee
Byars. Pasitelkdamas šešėlius jis sukūrė tobulumo link judantį meną. Manau, daug
ką paaiškina faktas, jog menininkas nemažą gyvenimo dalį praleido Japonijoje. Šios
šalies įtaka labai ryškiai atsispindi eksponuojamuose darbuose.
Paskutinysis menininkas Yves Klein,
mums su šeimininke paliko didžiausią įspūdį. Ką vien jau reiškia pamatyti 45
kv. m gryno mėlynos spalvos pigmento. Tas sodrumas tiesiog priverčia aikčioti.
Kiti darbai taip pat buvo padengti tuo pačiu pigmentu, tik ant skirtingų
medžiagų: nuo medžio iki vario. Vis dėlto abi sutikome, kad šis menas skirtas
ne tik parodoms, jų vieta interjere, kuriame spalvos intensyvumas atsikleistų
dar labiau.
Paroda buvo tikrai pavykusi, o kadangi
atidarymas buvo tik klubo lankytojams, tai be galimybės pirmiems pamatyti
naująją parodą dar vienas malonumas buvo taurė vyno.
Malonu, kai galiu apsilankyti tokiose
parodose, dėl to galiu padėkoti tik savo šeimininkei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą