2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Bananų ir grikių pyragas projekto pabaigos proga.


Rytas prasidėjo paskutiniais potėpiais dailinant projektą. Šiek tiek sumaišties, nesusipratimų ("The fact that it is the second largest bank in Denmark... wtf? Jie treti."), o galiausiai baimė dėl kylančio vėjo ir jausmo, jog jau tuoj tuoj prasidės. Likus nedaugiau nei pusei valandos iki vidurdienio viskas sutvarkyta, atituota. Geras jausmas. Nors? Trys egzaminai dar priešakyje, o tingumas aukščiausio lygio.

Bet šiandien man  šventė ir kepu pyragą. Receptai, kuriuos pasirenku, dažniausiai būna padiktuoti produktų, kuriuos reikia suvartoti. Šį kartą tai buvo bananai ir grikių miltai. O betikrinant naujus Forelles receptus, kaip tik pasitaikė nuostabus pyragas, tad nuspręsta buvo labai greitai ir štai po valandos jau buvo skanaujamas. Negalėjau ir nebeturėjau kantrybės laukti kol atšals, tad pirmieji kąsneliai į burną keliavo dar karšti.
Labai purus, lengvas ir (čia blogai, labai blogai) neatsivalgomas.

Recepto neperašinėsiu, nes viskas tas pats, tik ant viršaus aš užtepiau kelis šaukštus nutelos ir apibarsčiau lazdyno riešutais. Keliaukite štai čia ir suprasite, ką turėjau omenyje.



Beje užvakar kažkaip keistai jaučiausi. Pusę dešimtos vakaro miegai dar mane neėmė ir net nesiruošė. Tad po prieš tai dieną nepasisekusios kelionės, šį kartą, matydama giedrą dangų, negalėjau, nebegalėjau susilaikyti ir išvažiavau prie jūros.
Besileidžianti Saulė, nedidelis vėjelis, ramuma ir gera knyga, buvo tai, ko man labiausiai reikėjo. Beje, ta, mano paminėta knyga, jau perskaityta ir labai rekomenduojama. Ypač tiems, kurie turi planų kada nors keliauti į Kiniją. Knygoje daugiausia buvo akcentuojamas Šanchajus, o Kinija paimta tik kaip kontekstas. Šiek tiek šokiruoja, bet turbūt taip ir turi būti su geromis knygomis. Išduodu paslaptį, knygą parašė Tony Parsons ir ji vadinasi "My favorite wife".






Gražios savaitės!

2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Faktai apie Augmantę



Šiandien vėl buvau parke, nors kas čia naujo. Tuo pačiu ir sukurpiau kelis faktus apie save. Smagaus skaitymo. 

·      Esu sangvinikė, tad man labai svarbu bendrauti su žmonėmis
·      Šeimos svarbą supratau būdama 13 metų
·      Galiu išgyventi tik iš daržovių
·      Vis dar svajoju kada nors aplankyti Prancūziją. Nors ne. Žinau, kad aplankysiu. Klausimas tik kada.
·      Mėgstu tvarką, todėl betvarkė mane tiesiog erzina.
·      Daržovių pjaustymas – tam tikra meditacija
·      Vis pagalvoju apie save kaip trumpaplaukę (kol kas tik galvoju:D)
·      Dievinu impresionizmą ir šio stiliaus atstovus.
·      Tikiu minčių galia.
·      Maistas man skirtas ne tam, kad išgyvenčiau, bet tam kad pajusčiau malonumą.
·      Retai skiriuosi su perliniais auskariukais.
·      Mėgstu save kaltinti būtais ir nebūtais dalykais
·      Esu taupi, kartais gal per daug?
·      Labiausiai mėgstu gaminti desertus.
·      Vakar valgiau bananų pyragą su gorgonzola. Dieviškas skonis, pabandykit...
·      Knygos užima didelę dalį mano gyvenimo, ypač kulinarinės.
·      Svajoju apie nuosavą kepyklėlę (su gyva muzika)
·      Nervuojuosi dėl per dažno sėdėjimo prie kompiuterio
·      Vėl iš svajonių serijos. Svajoju gyventi dvare, dar geriau pilyje.
·      Kiekvieną dieną stengiuosi, bent kažkuo padėti žmonėms, kad atsigulus į lovą nesijausčiau dieną praleidusi veltui.
·      Kartais esu pasikėlusi. Pripažįstu, bet tiesiog nesinori savo laiko leisti blevyzgom
·      Tęsiant prieš tai buvusi, todėl neturiu daug geru draugų. Vėl pasikartosiu. Svarbu ne kiekybė, o kokybė.
·      Mėgstu daryti staigmenas
·      Kitą vasarą važiuosiu uždarbiauti į pietų šalis, arba savanoriauti. Dar pažiūrėsim
·      Dievinu vasarą
·      Nekenčiu uodų
·      Pavydžiu broliui
·      Aštuonioliktas gimtadienis, ir savaitė po jo, buvo pats geriausias laikas gyvenime.
·      Kiekvieną sekmadienį lankausi bažnyčioje (tik Danijoje)
·      Tikiu į Dievą, ir stengiuosi gyventi krikščioniškai
·      Mėgstu klasikinį stilių VISUR
·      Droviuosi fotografuoti, kai aplink yra žmonių
·      Mėgstu naujoves
·      Esu tolerantiška (čia spėju, kad Danijos įtaka)
·      “Gossip girl” vienintelis serialas, kuris buvo pražiūrėtas nuo pradžios iki galo. Kartais po dviženklį skaičių serijų per dieną.
·      Nesuprantu žmonių, kurie aiškina dalykus visai jų neišmanydami
·      Verksiu birželio 23-ios dienos naktį.
·      Mėgstu aktyvų laisvalaikį
·      Skaitau horoskopus. Tikiu, tik kai žada ką nors gero.
·      Pasiilgstu Lietuvos, dar labiau savo virtuvės
·      Dažnai dėl tingulio galiu visa savaitę nieko nenuveikti, o paskui įkvėpimui užplūdus per kelias valandas nuveikti tiek, kiek buvo nepadaryta per visą savaitę.
·      Kartais savęs gailiu. Durnas jausmas.... Reikia mesti jį per tvorą
·      Tikiuosi kada nors kalbėti laisvai prancūziškai ir Paryžiuje jaustis kaip namuose.
·      Žaviuosi Kate Middleton aprangos stiliumi.
·      Dažnai pagalvoju apie savęs padalijimą į kokias keturias penkias dalis, o gal daugiau?
·      Mėgstu groti pianinu, nors baigiau smuiko klasę.
·      Rašau tik parkeriu, išimtinais atvejais tušinuku.
·      Gražiausia gėlė bijūnas.
·      Užteks tuom kart


 Gražaus savaitgalio, nors ir lietingo. Pasirūpinkite vieni kitais:)


2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Sekminės


Mes švenčiam Sekmines, o ką jūs katalikai? Iš tiesų juokauju ir kartu ironiškai bandau pabrėžti danų pastarąją šventę, kuri yra iš tiesų labai krikščioniška. Juk Sekminės tai septintas sekmadienis po Kristaus prisikėlimo arba kitaip sakant  Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Ar iš tiesų danams, ir ne tik, ši šventė tokia svarbi? O gal tai tik puikus būdas laisvai dienai?



Vakar buvau bažnyčioje, čia nieko naujo, tačiau kadangi tai ne šiaip sekmadienis, o Pinsedagen tai tikėjausi padidėjusio tikinčiųjų skaičiaus. Tačiau tačiau, norėtumet. Šį kartą  jų buvo dar mažiau negu paprastai, nes krikštynų nebuvo, tad sėdėjo vien pensininkai ir spėkite kas dar? Mišias taip pat klausė lietuvaitė, kuri šiaip yra katalikė, bet kažkodėl pastaruoju metu kiekvieną sekmadienį lankosi protestantų evangelikų šventose mišiose. Na bet čia jau tikėjimo dalykai, per daug nesigilininkim, nes bijau kad galiu būti pasmerkta, ar kitaip sugėdinta savo tokiu elgesiu. Grįžkim prie šventės. Žmonių buvo juokingai mažai, o ir pats miestas po šilto šeštadienio, pradėjo budintis tik apie pietus. Turbūt jau supratote, jog vis dėlto šventė kaip šventė, bet jos tikrosios prasmės danų sąmonėje ne itin išlikę, nes vis tiek kažkada, kai ši diena buvo pradėta švęsti žmonės turėjo suvokti, ką gi jie švenčia, o ne šiaip sau.
Toks religinės šventės minėjimas šiais metais jau trečias: pries tai buvo Bededag, tada Kristi Himmelfart, o štai dabar ir minėta Pinsedag. Tačiau jie moka švęsti, tad kodėl neprisijungus prie jų?:)

O dabar dar šis tas apie šestadienį. Turbūt svarbiausias įvykis šią savaitę Danijoje -  mergaitė parsivežė Eurovizijos nugalėtojos titulą. Tikrai smagu, jautiesi net kažkokia dalimi pačios šalies. Čia turbūt visada su nugalėtojais norima jaustis kažkuo susijusiais, tad gyvenimas toje pačioje šalyje kaip ir tampa tam tikru pretekstu sirgti būtent už ją. Nors jeigu sąžiningai, tai man ta daina jau atsibodo...

Bet dar prieš prasidedant visos Europos dėmesį prikausčiusiam renginiui kartu su kursioke gaminome balandėlius. Buvo labai skanu, o įdomiausia tai, man visada būna įdomu kai sužinau ką nors naujo apie svečias šalis, kad rumunai taip pat turi šį patiekalą savo šalyje, be abejonės su kitokiais gaminimo būdais, bet pats pagrindas: į kopūstą įvyniota mėsa su ryžiais, tas pats. Kadangi minėtoji kursiokė, buvo gavusi neseniai siuntinį, tai atsinėšė močiutės gamintų sarmale. Buvo labai labai skanu abeji variantai. O kadangi šį savaitgalį gyvenau viena, tai dviejų dienų valgiaraštį ir sudarė pagrinde balandėliai. Bet šiaip buvo gerai, labai gerai, negaliu skūstis....

Beje išlaikiau danų egzaminą, tik gaila, kad nebegalėsiu, nebespėsiu praeiti kito modulio, o tai reiškia, kad danų kalbos mokymasis bus padėtas į šoną iki kitų metų pavasario, bet kai pasirinkimo nėra, nėra ir ką daryti, tik susitaikyti.
Gražios, šiltos savaitės!!!




2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

Pudinginis pyragas (pyragėliai)



Kiekvieną kartą sulaukdama paskatinimų dažniau rašyti stengiuosi tai ir vykdyti. Bet ar pavyksta? Nevisada. Tiesiog kiekvieną kartą kai pamąstau, jog gal jau būtų laikas, bandau sugalvoti apie ką man rašyti. Kasdiena mano pakankamai rutiniška, tad apie ją rašyti nesinori, paskaitos kaip paskaitos, orai vėlgi ne kažką. Taip ir praeina mano pasižadėjimas rašyti, iki kito karto, o tada vėl viskas kartojasi, kol prisikaupia pakankamai rutiną paįvairinančių įvykių, ar pasikeičia oras ir pagaliau su gera nuotaika tarsi pakyla noras kažko imtis ir tada išaušta diena naujam įrašui. Bet kiek galima tų įžangų.

Taip, oras veikia mane labai ir šiandien aš lauke buvau trumpomis rankovėmis, pirmą kartą šiais metais.  Smagiai pasibuvom su V ir L Mindepark, į kurį pasikviečiau tuos du gražuolius, nes Saulė tiesiog lieptia liepė eiti ir džiaugtis ja. Na o kadangi Augmantė buvo numačiusi dar ir viena receptuką, tai taip ir desertas atsirado. Bet apie jį vėliau. Šiandien taip pat lankiausi senovinių mašinų parodoje, paganiau akytes po gražias mašinas, pasvajojau kaip aš važinėju tarpukario Hamburgu ar Kaunu, paskui užsuku išgerti kavos į nedidelią kavinukę.... Na žodžiu šiek tiek fantazijos, bet vykim ja šalin, pakanka jau.



Pastaruoju metu pastebėjau keista dalyką, jog kai kalbu su užsieniečiais, danų kalba, žodžiai liejasi ir liežuvis atsiriša, o kai tenka kalbėti su danais tiesiog sustingsta ir negaliu suregzti normalaus sakinio. Žinau ir kame problema, aš bijau klysti, bijau pasirodyti juokinga su savo tarimu. Tad pastaruoju metu bandau visokiais būdais atsikratyti šios baimės. Ar pavyks dar pažiūrėsim, o pirmadienį jau antro modulio egzaminas raštu ir šį kartą ne šiaip sau, o teks ir rašyti laišką ir klausyti, ir bandyti suprasti ir skaityti, vėliau  ieškant tekste reikalingos informacijos ir įrašinėti žodžius. Žodžiu šis egzaminas jau kaip reikiant, bet viskas bus gerai. TURI BŪTIJ

Grįžtant prie šios savaitės tai per ją teko laikyti du bandomuosius egzaminus, tai Business Economics and Economics (micro) ir Business Law. Sekėsi visai neblogai ir nors ne tobulai, bet tikrai, manau, jog geriau negu prieš Kalėdas. Dabar belieka laukti rezultatų...

Paskaitų liko jau tik dvi savaitėlės ir tai ši savaitė juokinga, nes ketvirtadienis ir penktadienis laisvi, danai švenčia Šeštines (tarsi būtų tokie tikintys), o kita vėlgi su laisvu penktadieniu. Bet tuo viskas nesibaigia ir iki vykimo namo reikės Danijoje praleisti visą mėnesį, kurio metu numatomi darbai, būtų štai tokie: projekto rašymas (iki birželio turim pabaigti), o tada belieka trys egzaminai, kurie labai “protingai” išdėstyti, jog reikės dėl jų trijų praleisti dar beveik mėnesį, bet kaip nors, reikia tik sugalvoti, kuo užsiimsiu ir tada viskas bus gerai.


Na o pagaliau priėjom prie deserto. Jau keliuose maisto blog’uose buvau pastebėjusi šį įdomų pudinginį pyragą. Užmaišius vieną tešlą, gauname tris sluoksnius. Pirmasis lengvas ir purus, antras panašus tiek skoniu tiek išvaizda į pudingą, o trečią galėčiau palyginti su močiutės obuolių pyragu, suprantat ką turiu omenyje? Na žodžiu skanus, lengvas, kaip tik toks, kokio norisi šiltą pavasario popietę. Nors naudojamame recepte buvo sūloma prieš tiekiant apibarstyti cukraus pudra, man norėjosi dar kažko stipresnio, taigi barsčiau cukraus pudra maišyta su karčiąja kakava. Pasiteisino. Na o čia ir receptukas:



Reikės:
4 kiaušinių (atskirti baltymus nuo trynių)
1 v.š. vandens
0,5 stiklinės + 2 v.š. cukraus
125 gr. sviesto (ištirpinto)
115 gr. miltų
2 stiklinių (500 ml) pieno (pašildyto)
2 a.š. vanilės ekstrakto
cukraus pudros
kakavos


Pradžioje atskiriame baltymus nuo trynių. Trynius sumaišome su cukrumi, vandeliu ir vanile. Plakame kol masė pataps beveik baltos spalvos, tada supilame tirpintą sviestą ir vėl maišome, kol viskas gerai pasiskirstys. Vėliau įmaišome miltus ir galiausiai supilame pašildytą pieną (jis turi būti gerokai šiltas, tam kad nesustingtų sviestas). Paliekame šiek tiek pailsėti.
Imamės baltymų, išplakame iki standių putų ir atsargiai įmaišome į tešlą. Viskas gausis labai labai skysta, tačiau neišsigąskite, taip turi būti.
Pilame į sviestu išteptą kepimo indą. Aš naudojau 18 cm skersmens apskritą formą ir kadangi tešlos buvo per daug, tai dar pripildžiau 6 keksiukų formeles. Nepilkite iki pačio viršaus, nes kepant tešla pučiasi.
Kepame iki 160 oC laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug apie valandą. Tačiau geriausia vis dėlto stebėti patį kepimo procesą ir kai viršūnėlė parus laikas traukti lauk.
Atvėsus pyragui kišame jį į šaldytuvą ir laikome jame  bent jau 3 valandas.  Kaip jau minėjau pradžioje, prie tiekiant apibarstome cukraus pudra ir kakava.
Skanaus!

Šaltinis: Medėja


P.S. Didžiausi sveikinimai visoms Mamytėms, ypač keturioms manosioms: tikrąjai mamai, krikšto mamai Sandrai, sutvirtinimo – Gedutei bei aišku močiutei, gaila vieną jau beturiu, amžiną atilsį kitai. Džiaugsmo ir tik iš jo kylančių ašarų.