Bananų ir grikių pyragas projekto pabaigos proga.

Rytas prasidėjo paskutiniais potėpiais dailinant projektą. Šiek tiek sumaišties, nesusipratimų ("The fact that it is the second largest bank in Denmark... wtf? Jie treti."), o galiausiai baimė dėl kylančio vėjo ir jausmo, jog jau tuoj tuoj prasidės. Likus nedaugiau nei pusei valandos iki vidurdienio viskas sutvarkyta, atituota. Geras jausmas. Nors? Trys egzaminai dar priešakyje, o tingumas aukščiausio lygio.

Bet šiandien man  šventė ir kepu pyragą. Receptai, kuriuos pasirenku, dažniausiai būna padiktuoti produktų, kuriuos reikia suvartoti. Šį kartą tai buvo bananai ir grikių miltai. O betikrinant naujus Forelles receptus, kaip tik pasitaikė nuostabus pyragas, tad nuspręsta buvo labai greitai ir štai po valandos jau buvo skanaujamas. Negalėjau ir nebeturėjau kantrybės laukti kol atšals, tad pirmieji kąsneliai į burną keliavo dar karšti.
Labai purus, lengvas ir (čia blogai, labai blogai) neatsivalgomas.

Recepto neperašinėsiu, nes viskas tas pats, tik ant viršaus aš užtepiau kelis šaukštus nutelos ir apibarsčiau lazdyno riešutais. Keliaukite štai čia ir suprasite, ką turėjau omenyje.

Beje užvakar kažkaip keistai jaučiausi. Pusę dešimtos vakaro miegai dar mane neėmė ir net nesiruošė. Tad po prieš tai dieną nepasisekusios kelionės, šį kartą, matydama giedrą dangų, negalėjau, nebegalėjau susilaikyti ir išvažiavau prie jūros.
Besileidžianti Saulė, nedidelis vėjelis, ramuma ir gera knyga, buvo tai, ko man labiausiai reikėjo. Beje, ta, mano paminėta knyga, jau perskaityta ir labai rekomenduojama. Ypač tiems, kurie turi planų kada nors keliauti į Kiniją. Knygoje daugiausia buvo akcentuojamas Šanchajus, o Kinija paimta tik kaip kontekstas. Šiek tiek šokiruoja, bet turbūt taip ir turi būti su geromis knygomis. Išduodu paslaptį, knygą parašė Tony Parsons ir ji vadinasi "My favorite wife".

Gražios savaitės!

Faktai apie Augmantę

Šiandien vėl buvau parke, nors kas čia naujo. Tuo pačiu ir sukurpiau kelis faktus apie save. Smagaus skaitymo. 

·      Esu sangvinikė, tad man labai svarbu bendrauti su žmonėmis

·      Šeimos svarbą supratau būdama 13 metų

·      Galiu išgyventi tik iš daržovių

·      Vis dar svajoju kada nors aplankyti Prancūziją. Nors ne. Žinau, kad aplankysiu. Klausimas tik kada.

·      Mėgstu tvarką, todėl betvarkė mane tiesiog erzina.

·      Daržovių pjaustymas – tam tikra meditacija

·      Vis pagalvoju apie save kaip trumpaplaukę (kol kas tik galvoju:D)

·      Dievinu impresionizmą ir šio stiliaus atstovus.

·      Tikiu minčių galia.

·      Maistas man skirtas ne tam, kad išgyvenčiau, bet tam kad pajusčiau malonumą.

·      Retai skiriuosi su perliniais auskariukais.

·      Mėgstu save kaltinti būtais ir nebūtais dalykais

·      Esu taupi, kartais gal per daug?

·      Labiausiai mėgstu gaminti desertus.

·      Vakar valgiau bananų pyragą su gorgonzola. Dieviškas skonis, pabandykit...

·      Knygos užima didelę dalį mano gyvenimo, ypač kulinarinės.

·      Svajoju apie nuosavą kepyklėlę (su gyva muzika)

·      Nervuojuosi dėl per dažno sėdėjimo prie kompiuterio

·      Vėl iš svajonių serijos. Svajoju gyventi dvare, dar geriau pilyje.

·      Kiekvieną dieną stengiuosi, bent kažkuo padėti žmonėms, kad atsigulus į lovą nesijausčiau dieną praleidusi veltui.

·      Kartais esu pasikėlusi. Pripažįstu, bet tiesiog nesinori savo laiko leisti blevyzgom

·      Tęsiant prieš tai buvusi, todėl neturiu daug geru draugų. Vėl pasikartosiu. Svarbu ne kiekybė, o kokybė.

·      Mėgstu daryti staigmenas

·      Kitą vasarą važiuosiu uždarbiauti į pietų šalis, arba savanoriauti. Dar pažiūrėsim

·      Dievinu vasarą

·      Nekenčiu uodų

·      Pavydžiu broliui

·      Aštuonioliktas gimtadienis, ir savaitė po jo, buvo pats geriausias laikas gyvenime.

·      Kiekvieną sekmadienį lankausi bažnyčioje (tik Danijoje)

·      Tikiu į Dievą, ir stengiuosi gyventi krikščioniškai

·      Mėgstu klasikinį stilių VISUR

·      Droviuosi fotografuoti, kai aplink yra žmonių

·      Mėgstu naujoves

·      Esu tolerantiška (čia spėju, kad Danijos įtaka)

·      “Gossip girl” vienintelis serialas, kuris buvo pražiūrėtas nuo pradžios iki galo. Kartais po dviženklį skaičių serijų per dieną.

·      Nesuprantu žmonių, kurie aiškina dalykus visai jų neišmanydami

·      Verksiu birželio 23-ios dienos naktį.

·      Mėgstu aktyvų laisvalaikį

·      Skaitau horoskopus. Tikiu, tik kai žada ką nors gero.

·      Pasiilgstu Lietuvos, dar labiau savo virtuvės

·      Dažnai dėl tingulio galiu visa savaitę nieko nenuveikti, o paskui įkvėpimui užplūdus per kelias valandas nuveikti tiek, kiek buvo nepadaryta per visą savaitę.

·      Kartais savęs gailiu. Durnas jausmas.... Reikia mesti jį per tvorą

·      Tikiuosi kada nors kalbėti laisvai prancūziškai ir Paryžiuje jaustis kaip namuose.

·      Žaviuosi Kate Middleton aprangos stiliumi.

·      Dažnai pagalvoju apie savęs padalijimą į kokias keturias penkias dalis, o gal daugiau?

·      Mėgstu groti pianinu, nors baigiau smuiko klasę.

·      Rašau tik parkeriu, išimtinais atvejais tušinuku.

·      Gražiausia gėlė bijūnas.

·      Užteks tuom kart

 Gražaus savaitgalio, nors ir lietingo. Pasirūpinkite vieni kitais:)

Sekminės

Mes švenčiam Sekmines, o ką jūs katalikai? Iš tiesų juokauju ir kartu ironiškai bandau pabrėžti danų pastarąją šventę, kuri yra iš tiesų labai krikščioniška. Juk Sekminės tai septintas sekmadienis po Kristaus prisikėlimo arba kitaip sakant  Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Ar iš tiesų danams, ir ne tik, ši šventė tokia svarbi? O gal tai tik puikus būdas laisvai dienai?

Vakar buvau bažnyčioje, čia nieko naujo, tačiau kadangi tai ne šiaip sekmadienis, o Pinsedagen tai tikėjausi padidėjusio tikinčiųjų skaičiaus. Tačiau tačiau, norėtumet. Šį kartą  jų buvo dar mažiau negu paprastai, nes krikštynų nebuvo, tad sėdėjo vien pensininkai ir spėkite kas dar? Mišias taip pat klausė lietuvaitė, kuri šiaip yra katalikė, bet kažkodėl pastaruoju metu kiekvieną sekmadienį lankosi protestantų evangelikų šventose mišiose. Na bet čia jau tikėjimo dalykai, per daug nesigilininkim, nes bijau kad galiu būti pasmerkta, ar kitaip sugėdinta savo tokiu elgesiu. Grįžkim prie šventės. Žmonių buvo juokingai mažai, o ir pats miestas po šilto šeštadienio, pradėjo budintis tik apie pietus. Turbūt jau supratote, jog vis dėlto šventė kaip šventė, bet jos tikrosios prasmės danų sąmonėje ne itin išlikę, nes vis tiek kažkada, kai ši diena buvo pradėta švęsti žmonės turėjo suvokti, ką gi jie švenčia, o ne šiaip sau.

Toks religinės šventės minėjimas šiais metais jau trečias: pries tai buvo Bededag, tada Kristi Himmelfart, o štai dabar ir minėta Pinsedag. Tačiau jie moka švęsti, tad kodėl neprisijungus prie jų?:)

O dabar dar šis tas apie šestadienį. Turbūt svarbiausias įvykis šią savaitę Danijoje -  mergaitė parsivežė Eurovizijos nugalėtojos titulą. Tikrai smagu, jautiesi net kažkokia dalimi pačios šalies. Čia turbūt visada su nugalėtojais norima jaustis kažkuo susijusiais, tad gyvenimas toje pačioje šalyje kaip ir tampa tam tikru pretekstu sirgti būtent už ją. Nors jeigu sąžiningai, tai man ta daina jau atsibodo...

Bet dar prieš prasidedant visos Europos dėmesį prikausčiusiam renginiui kartu su kursioke gaminome balandėlius. Buvo labai skanu, o įdomiausia tai, man visada būna įdomu kai sužinau ką nors naujo apie svečias šalis, kad rumunai taip pat turi šį patiekalą savo šalyje, be abejonės su kitokiais gaminimo būdais, bet pats pagrindas: į kopūstą įvyniota mėsa su ryžiais, tas pats. Kadangi minėtoji kursiokė, buvo gavusi neseniai siuntinį, tai atsinėšė močiutės gamintų sarmale. Buvo labai labai skanu abeji variantai. O kadangi šį savaitgalį gyvenau viena, tai dviejų dienų valgiaraštį ir sudarė pagrinde balandėliai. Bet šiaip buvo gerai, labai gerai, negaliu skūstis....

Beje išlaikiau danų egzaminą, tik gaila, kad nebegalėsiu, nebespėsiu praeiti kito modulio, o tai reiškia, kad danų kalbos mokymasis bus padėtas į šoną iki kitų metų pavasario, bet kai pasirinkimo nėra, nėra ir ką daryti, tik susitaikyti.

Gražios, šiltos savaitės!!!