Kalėdinis pyragas: Stollen

Prisipažįstu, ilgai nerašiau ir dėl to kiekvieną dieną vis grauždavau save, bet niekaip nepavykdavo prisigraužt, nes tai viena, tai kita, tai trečia. Tačiau pagaliau, pagaliau aš čia ir rašau. Taigi kas gi nutiko per tas dieneles.

Iš tiesų jeigu taip paėmus bendrai tai nelabai daug kas, bet jeigu labai smulkiai imant tai visgi šis tas nutiko. Na bet apie viską iš pradžių. Ši savaitėlė prabėgo neįtikėtinai greitai.

Pirmadienis su Business law ir danų kursais. Nieko ypatingo, net labai nieko ypatingo. Na taip, teisė kaip visada pažeria įdomių dalykučių, ypač kai mokaisi apie paveldėjimus, ir kai sužinai, kad mirus likusiam gyvam sutuoktiniui gali atitekti ¾ tavo turto ir tik ¼ vaikams, tai verčia susimąstyti. O danų kursai tai beviltiški. Jau pirmieji mokytojos sakiniai, jog dabar likusias dvi savaites paskirsime egzamino ruošimuisi, nežadėjo nieko gero, bet kai vėliau pasakė, jog šiandien aiškinsimės apie ką buvo skaityta knyga ir ją aprašysim, tai jau buvo per daug, nes dar  prieš pusantros savaitės ta knyga turėjo būti perskaityta ir aprašyta, taigi spėkite, ką aš veikiau??? Ogi nieko, visiškai. Dar šiek tiek pazyziau, kad nieko neišmoksim, o paskui užtilau, nes ką čia priešintis srovei, geriau namie ką nors paskaitysiu ir gal taip bent šiek tiek patobulėsiu. Grįžau namo pavargusi ir pikta... 

Antradienis žadėjo labai daug naujybių.  Pirmiausia tai ryte atlaikėm Organization Psychology , o paskui apsilankė International Office darbuotojas (išvaizda, kaip 15 metų, bet tiek to) ir šiek tiek papasakojo apie trečiąjį semestrą, kurio metu būtų galimybė išvykti svetur. Tačiau nors tikrai buvau užsidegusi išvykti  ar į Šveicariją ar į Vokietiją ar net į Naująją Zelandiją (taip aš kartais išprotėju) vis dėlto norai lieka norais, o realybė yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia, tai pradėjau mokytis danų kalbą ir jeigu po metų mokymosi pusmetį ją visai nenaudosiu, bijau, kad galiu daug ką pamiršti. Antra: Erazmus gaunama parama yra tik 250 €, o norint kažkur mokytis reikėtų bent kokių 400 €, taigi reiktų iš kažkur gauti nemažą sumą. Trečia: šiuo metu turiu darbą ir nors jis visai nedidelis, bet vis dėlto šis tas, o jeigu išvykčiau pusmečiui, grįžus vėl tektų ieškotis naujai, o tai nėra lengva. Ketvirta: mūsų kursas kitą rudenį važiuos į Angliją, į Kembridžą, o aš kol kas nesu šioje šalyje buvusi ir tikrai norėčiau ją aplankyti. Galiausiai, jeigu išvykčiau vėlgi kiltų problemų su nuoma, spėju, kad tektų iš apsigyvenimo problemą spęsti iš naujo. Taigi po tokių, manau, gana svarbių argumentų apsisprendžiau, kad gal kitą kartą, juk jų dar bus. Tikiuosi...  tą patį antradienį, taip pat buvo pristatytas projektas. Šį kartą turėsime rašyti apie bendrovės marketingo strategiją ir dar kažkaip įpinant teisės žinias. Mūsų grupė šį kartą visai kitokia:  keturios merginos, o kai iš viso kurse 12, manau, yra nemažai, bet pačios kiečiausios. Žiūrėsim, kaip tas kietumas pavyks. Na, ir antradienį pabaigė neįvykęs darbo pokalbis. Pirmiausia, tai neradau, kur randasi jų biuras, o kai radau ir užėjau nebuvo nei gyvos dvasios, tik pašaukus atėjo vienas vyras, spėju šefas. Mano apsilankymas, jam buvo tikrai naujiena, o kai pasakiau, kad esu susitarusi, jis nulėkė pažiūrėti į kalendorių, nes darbuotoja, kuri šiaip tvarkosi su naujais kandidatais, sirgo.  Tačiau ir kalendoriuje nieko nebuvo ir pasiteiravo ar negavau žinos, jog susitikimai atšaukiami, nes toji ponia serga. Paaiškinus, jog nieko negavau labai nustebo.  Bet tai dar ne viskas, galiausiai paklausus, tai ką man daryti, paaiškino, jog šiuo metu darbuotojų netrūksta ir gal kitą kartą. Taip nieko nepešus ir išėjau. Štai tokie tie darbo pokalbiai.

Trečiadienis buvo labai ilgas, paskaitos visą dieną ir paskui dar danų kursai. Po jų apsisprendžiau, jog kitą trečiadienį turbūt tiesiog į juos neeisiu, jeigu jau tikrai viską būsiu pasiruošusi egzaminui. Tad žiūrėsim ar mano tokie apsisprendimai išliks.

Po tokio užimto trečiadienio, ketvirtadienis buvo galima sakyti tuščias, tik Business Economics , o per ją nieko naujo nenuveikėm, tik taisėm savo klaidas, nes padarytos užduotys pasirodo buvo ne tuo metodu, nes naudojom išmoktas iš knygos, o pasirodo reikėjo visai kitokias, nu žodžiu. Beje sėdėjom devyniese, paskui dar atėjo keli, tad nenuostabu, jog paskaitą galime laikyti nenusisekusia.

Na ir galiausiai penktadienis su Business Law. Pradėjom nelaimingų atsitikimų teisę, nors ir ne viską puikiai įsiminiau, bet suprast supratau kaip ir viską.

Mano savaitgaliai kaip žinote beveik visada vienodi, tik šį kartą, šeštadienį paįvairino kalėdinio pyrago kepimas, kuris jau pernai susilaukė daug prašymų kartoti, tad šiais metais buvo gaminama jo dvigubai. Be abejonės dalinuosi su jumis receptu, nes dabar jau nebeįsivaizduoju Kalėdų be jo.  

Taigi Stollen‘as, kurio vadinti vidutinio niekada nepavyktų. Nes jį valgantieji negali sustoti, o kitus skonius mėgstantieji rauko nosį ir net nesiruošia išbandyti. Manau, jog visiems teko jo ragauti, nes prasidėjus Kalėdų karštinei, kiekvienoje parduotuvėje jo galima įsigyti, bet parduotuviniai lieka parduotuviniais, o šis naminis yra kitoks ir be abejonės žymiai skanesnis negu visi supakuotieji  ir laukiantieji, kol juos kas nupirks. Šį kartą iškilo tik viena problema, per visus savo gyvenimo pasikeitimus kažkur tas mano Stollen‘o receptas nukeliavo, tad teko naudojantis interneto platybėmis susikurti naujai.

Stollen

Reikės:

500 g įvairių džiovintų vaisų ir riešutų (aš naudojau 300 g studentų maisto, 200 g džiovintų vaisių mišinio)

100 g cukatų

1 citrinos nutakuotų žievelių

80 ml brendžio

500 g kambario temperatūros sviesto arba margarino

1 kg miltų

50 g šviežių mielių

200 ml šilto pieno

200 g cukraus

2 arbatiniai šaukšteliai meduolių prieskonių

Cukraus pudros

Pradžioje užpilkite džiovintus vaisius ir riešutus brendžiu ir palikite kelioms valandoms, dar geriau per naktį. Į šiltą pieną sudėkite mieles, pora šaukštų cukraus ir miltų. Palaukite kol viskas suputos. Tuo metu išsukite sviestą (šiek tiek pasilikti aptepti, kai iškeps) iki purumo su cukrumi. Į miltų dubenį pilkite mieles ir sviestą. Viską išminkykite, nėra lengva ir šiek tiek užtruksite, bet kaip nors. Kai tešlą taps elastinga palikite valandai šiltai, kad pakiltų. į pakilusią tešlą įminkykite džiovintus vaisius ir prieskonius ir dar šiek tiek paminkykite. Suformuokite batono formos gabalėlius ir palikite dar pusvalandukui, kad pailsėtų. Kepkite 180 ^oC temperatūroje  apie pusvalandį arba kol tešlą gražiai apskrus.  Tada aptepkite likusiu sviestu ir kai atvės gausiai apibarstykite cukraus pudra. Viską  dėkite į kepimo popierių ar foliją ir laukite švenčių ( kuo ilgiau brandinamas tuo skanesnis).

Nors dar per anksti sakyti, bet Skanaus!

Nežinau, kaip atrodys šiemet, bet štai pernai metų vaizdas