Sveiki
mielieji,
Rašau vėlų sekmadienio vakarą, nes kažkaip šį
kartą užsivėlinau su miegučiu, o ir svečių dar yra, taip kad miegot eit
negražu. Tikiuosi, jog manęs pasiilgote
ir laukiate žinių iš lietingosios Danijos (nu žinokit rimtai, šiandien oras
tragiškas, visą dieną juoda juoda). O naujienų nemažai.
Taigi šią
savaitę pagaliau prasidėjo naujas dalykas – Communication,
ir neįtikėtina, bet man jis patiko. Nors labai baiminausi, kad bus labai
nuobodu, kaip gi čia reikės išsėdėti tas 4, 5 valandas, bet kažkaip viskas
vykdavo labai greitai. Beje, antradienį reikėjo paruošti prezentaciją, kuri
buvo filmuojama, kad paskui galėtume pamatyti savo klaidas. Prieš tai pirmadienį
besibaigiant paskaitai pažiūrėjome video apie tai, kad mokykla žudo
kūrybingumą. Dėstytojas taip pat buvo panašios nuomonės ir tarsi paskatindamas
ar suteikdamas mums galimybę paklausinėjo, kas kuo groja, dainuoja, šoka ir
užsiminė, jog nebūtina kažką tiksliai pristatyti, galima ir dainuoti. Taigi kaip
gi Augmantė nepasinaudos suteikta proga. Nors šiek tiek nervinausi, bet viskas
pavyko puikiai. Įpusėjau dainai (dainavau It‘s my time) atėjo vienas dėstytojas
ir pradėjo tildyti, bet pasirodo, jis galvojo, kad čia kažkoks įrašas, tad
padainavus pamačiau jog visas kursas sugužėjo į mūsų kabinetą. Buvau tikrai
labai pamaloninta, nors ir šiek tiek susidrovėjusi. Trečiadienį kai kuriuos
video peržiūrėjome, tarp jų ir mano. Bežiūrint maniškį neturėjau kur dėt akių,
nes tiesiog negaliu žiūrėt į save, man viskas taip baisiai atrodo, o jau mano
anglų kalba....., bet kitiems kaip ir patiko, taigi šiek tiek atsigavau, rizika
šį kartą pasiteisino. Šį antradienį laukia jau naujas pristatymas, tačiau šį
kartą j apsieisiu be dainų. Ruošiuosi pasakoti apie Kūčias Lietuvoje, bent jau
man tai labai įdomi tema, ta proga ruošiuosi netgi išsikepti kūčiukų, kad jau
tikrai visiems palikčiau prisiminimus apie lietuviškąsias tradicijas. Tai va
taip bekomunikuojant ir prabėgo visa savaitė. Tikrai gavom nemažai patarimų,
visokių užduočių lavinti įgūdžius. Man visai patiko.
Turbūt
visiems rūpi kaip gi mūsų projektas:DDD. Kadangi paskaitas kasdien turėdavome
iki 14 val. tai nieko per daug nesiėmėm. Prirašėm visiems į emailus, bet atsakymų
negavom arba neigiamus. Tad jau penktadienį susirūpinus, jog galim taip laukdami
nieko ir nesulaukti, patraukėm į vieną iš gatvių, kurioje įsikūrę nemažai tokių
mini versliukų. Užėjom į vieną, kurioje dirba tik savininkė, tai batų
parduotuvė, ir iš karto susitarėm. Antradienį laukia susitikimas su ja. Tikiuosi
šią savaitę pasiseks kaip reikiant padirbėti, aš bent jau tikiuosi:D
Na ir
galiausiai, šį savaitgalį teko garbė kepti tortą šeimininkės gimtadienio proga.
Pasiruošimą pradėjau dar ketvirtadienį, viską pasibaigiau šeštadienį, o
sekmadienį jau ragavome. Na aišku iki tobulumo dar toli, bet visi valgiusieji
buvo sužavėti, o aš vėl raudonavau, nes tikrai kažkaip nemaloniai jaučiuosi,
kai mane giria. Aišku smagu, nieko nesakau, bet kažkoks keistas jausmas. Tortas
turbūt kepėjėliams gerai žinomas „Snickers“, tik vietoj žemės riešutų dėjau
lazdyno. Aš kai nesu riebių tortų mėgėja, tai man citrininis cheesecake‘as,
kurį gamino šeimininkė, buvo žymiai skanesnis, bet kiti kartojo ir ne po kartą,
tad turbūt visai neblogai.
O štai ir
mano dekoracijos:DD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą