In this crazy world...

In this crazy world...... taip pasaulis tikrai pašėlęs, bet juk ar ne iš būtent tokių pašėlusių akimirkų susideda mūsų gyvenimas, juk tie crazy momentai dažniausiai išlieka ilgai atmintyje ir vis iškyla staiga, visai nelauktai ir neprašytai penktadienio vakarais besiklausant dainos, arba keliaujant namo iš gimtadienio, kai kelionė užtrunka apie valandą, o po tiltu girdimi garsai priverčia sparčiau plakti širdutę, o gal begaminant lazanija draugams. Tad prisiminimus reikia saugoti ir tausoti ir tai nebūtina daryti naudojant kažkokias ypatingas priemones, tam nereikia super klijų. Jeigu akimirka buvo ypatinga, ji liks ir ištrinti bus sunku.

Štai tokios mintys sukasi galvoja metus pragyvenus svečioje šalyje, kuri tam tikru požiūriu patapo ir namais, na gal ne tikraisiais, bet laikinaisiais tai tikrai. Ir kad ir kaip aš keikiu savo antrus namus ir belipant į lėktuvą, skraidinantį į Daniją  ir akis graužia tarsi pjaustant svogūnus, tačiau tai mano dalis. Ir ta dalis jau pakeitė mane. Nežinau ar į gerąją pusę, o gal į blogąją, bet pasikeitimų yra. Bet juk keistis normalu žmogui, ir čia gal nėra nieko blogo. Tik gal blogai, kai tie metai priverčia dažniau susimąstyti apie užsienio kalba naudojamą žodį ir jo atitikmenį gimtojoje kalboje. Tada gali pasakyti tik niu niu niu ir pagrasyti pirštu daugiau taip nedaryti, ir tikrai stengtis taip nedaryti, nes kiekvienas kivirčas su savimi turi būti išspręstas taikiai - pyktis su savimi nėra gerai.

O ką aš? Rytas iššaušta, o su juo ir naujos mintys, naujos svajos, nauji troškimai ir siekiai, naujos bėdos ir džiaugsmai, gerai kad yra toks dėdė nuovargis, kuris dažniausiai ta vyruką, su nepailstančiu liežuviu užtildo ir leidžia pailsėti. O tada vėl nauja diena prasideda ir vėl viskas iš naujo. Tačiau tas vyrukas iš tiesų labai protingas ir dažnai padeda nepamišti svarbių dalykų, arba primena, kur gali buti interneto adapteris, nors prieš tai buvo  iškuistos visos spintos. Tereikia vieną dieną pasikonsultuoti su paslaptinguoju ir greitai reikalai pajuda. Ieškojimas daugiau spintų nevargina, nes adapteris ramiai sau ilsisi kuprinėje.

Rašau apie nieką ir neturiu nei tikslo, nei nematau galutinio rezultato. Tačiau šiandien to reikia, o kai jauti, kad reikia, reikia ir daryti.

Ačiū už dėmesį, o aš grįžtu į savo pasaulėlį ir kadangi laukia dar šiandieną “Great Getsby”  tai reikia dar ir jam pasiruošti.

Sėkmės vakarėlyje vardu savaigalis, o kitą kartą turbūt susitiksime jau kitame žemynę, bet kai tai bus daugiau ir pašnekėsim.

P.S Paklausykit, tikrai bent jau šypsenos ir netikėto judesiuko sulauksiu:)