Dvidešimt aštuntoji diena

Antradienis šiandien labai malonus, paskaitos prasideda tik 12 val.  Ramiausiai atsikėlus spėju papusryčiauti, apsitvarkyti, bei iškepti bananų duoną (pyragą), nes šie vaisiai jau gerokai pagyvenę ir tik traukia musiukes. Tad pirmąją dienos dalį praleidžiu labai darbingai, bet maloniai. Aišku vis dėlto neišvengiu ir nemalonumų. Nunešusi priduoti butelius pamatau raštelį, jog automatas sugedęs, taigi su didžiuliu plastikinės taros maišu grįžtu vėl namo. Pasivaikštau ir vėl grįžtu. O taip tikėjausi išmokti ką nors nauja, nors ir atrodytų tokį paprastą, netgi juokingą dalyką, kaip butelių pridavimas. O paskaitų metu vėl sprendžiamos problemos, viskas gal ir būtų gerai, bet mes neturim pakankamai žinių, kaip reikėtų spęsti tas problemas, taigi rašant sprendimo metodus, mes galime naudotis tik kitais šaltiniais, o tai reiškia internetą, kuriame gal ir daug informacijos, bet ją reikia atrasti, perskaityti ir atrinkti svarbiausius faktus, reikalingus problemos spendimui. Ar pasirinkti metodai teisingi, sužinoti neaišku ar kada sužinosime, bet praktikuotis praktikuojamės kaip reikiant. Jau besiruošiant problemos pristatymui pastebėjau, jog pradėjo rinktis debesys ir ilgai nelaukus pradėjo lyti, o aš, šarka, aišku ryte nors ir buvau prisiminusi, jog reikia įsidėti lietpaltį, išeidama jį pamiršau. Taigi jau buvau susitaikiusi su grįžimu per lietų, bet mano džiaugsmui, pasibaigus paskaitoms lauke telkšojo didelės balos, bet lyti nebelijo. Ot pasisekė! Dar prieš išvykstant brolytis davė išspręsti uždavinį , tad iš karto grįžus jo ir ėmiausi. Tačiau vis dėlto nesėkmingai, kai jau buvo aprašyti visi laiškai, lapukai ir kiti tuo metu po ranka pasitaikę, rašymui tinkami daiktai, pasidaviau. Kad ir kaip buvo nemalonu tai pripažinti, tačiau uždavinio neišspendžiau, tad dabar turėsiu savaitės graužatį su tuo uždaviniu. Kvailelė... Beje vakar vakare nusipirkau lėktuvo bilietus grįžimui į Lietuvą per žiemos atostogas. Tad dabar jau nebereikės sukti galvos dėl šio dalykėlio, bet dar visi trys mėnesiai, todėl turbūt ir užmiršti apie tą kelionę spėsiu. Tokios žinios.