Trečioji diena

Vaizdas pro langą

Prasideda trečioji diena labai ramiai. Miestas aptrauktas rūku, vyrauja tyla ir ramybė (neskaitant viršuje bėgiojančių vaikų). Kadangi šeimininkė savo darbus jau atliko, tai jau šiandien jai prasidėjo savaitgalis. Gerai tie ilgi savaitgaliai, ar ne? Taigi nors ir tikėjausi ankstyvo kėlimosi, vis dėlto  atsikeliu pirmoji, tačiau jau nebekartoju prieš penkerius metus, gyvenant Vokietijoje, darytos klaidos: nesijudinti iš lovos, kol neišgirstu kitų namiškių. Taigi atsikeliu. Vakar gautos knygutės apie gyvenimą ir darbą Danijoje labai praverčia. Kol jas skaitau ir kiti namų gyventojai pabunda. Tačiau aš rodytis neskubu, o ir gerai, kad taip padarau, nes kai pasirodau,  šeimininkė darosi sau kavą ir vėl lekia į lovą skaityti knygos. Žodžiu tikras relax. Kas man belieka: tik pasidaryti kavos ir grįžti į savo kambariuką, kol kas nelabai jaukų, bet su gražiu vaizdu per langą. Štai toks tas mano rytas.

O kad jau jis toks ramus, tai aš dar šį tą papasakosiu apie pačią Daniją. Pati, kai ką sužinojusi, labai nustebau. Taigi Danija yra karalystė, valdoma karalienės Margaret II. Šioje šalyje gyvena 5,5 milijonai gyventojų, tačiau nors ir sudaryta iš daugiau nei keturių šimtų salų, tačiau Lietuvai dydžiu nusileidžia – tik 43.000 kv.km. Danų kalba labai panaši į norvegų, jų net rašyba ta pati. Tai reiškia, kad išmokus danų arba norvegų kalbą gali puikiai įsilieti į gyvenimą abiejose šalyse.  Apie dviračius turbūt vis jau žinote, čia jais važinėjančių iš tiesų labai daug. Tai tiek apie Daniją.

Daniškas paplūdimys

Taigi ką aš veikiu vėliau... Einame į miestą apsipirkti. Kainos šį kartą jau nebegąsdina, nes įvairios smulkmenėlės, nedideli suvenyrai kainuoja tiek pat kiek ir Lietuvoje. Beje šeimininkė man paaiškina kodėl visa kita kainuoja brangiau negu Vokietijoje ar pas mus. Pas juos, pasirodo, PVM yra 25%, taip kad nėra ko stebėtis. Aišku nereikia užmiršti, jog ir atlyginimai pas juos vieni didžiausių pasaulyje, bent jau taip skaičiau knygoje. Taigi po parduotuvių grįžtame namo ir gaminame cinamonines bandeles (kas žinot, kas nežinot, bet gaminti maistą aš tiesiog dievinu). Taigi nors ir su šiokiomis tokiomis problemomis (pasirodo namuose visai nelikę cinamono, tad tenka tenkintis vaniliniu cukrumi), tačiau bandelės iškepa tikrai skanios. Šeimininkė man bando aiškinti, kad tai lyg ir daniškas kepinys, bet aš negaliu su ja sutikti, nes tokios bandelės pas mus Lietuvoje gana dažnas svečias prie arbatos ar kavos. Taigi užkandę ir atsigėrę pajudame prie jūros. Gyventi prie jos iš tiesų didelis džiaugsmas. Nors plaukiojančių nemažai, tačiau man vien įkišus koją pasidaro šalta, taigi aš maudytis tikrai neketinu, tačiau pagaunu keletą gražių vaizdelių.