Savaitė

Savaitė, tiek dažniausiai trunka atostogos, o vėliau vėl grįžtama namo.  Man pradėjusi savaitė, reiškė naujo gyvenimo tarpsnio pradžią su nauji iššūkiais, gal kartais abejonėmis, bei kiekvieną dieną lydinčiomis naujovėmis.  Tad šią savaitę pasitinku jau ne kaip turistė, o kaip Aarhus‘o gyventoja, pasiryžusi ne tik daug pamatyti, bet ir palikti pėdsaką jame. 

Ryte skaniai pavalgiusi bei išgėrusi arbatos susiruošiu padirbėti buto labui, nes įvairūs trupiniai, dulkės ir kiti nemalonūs gyvenamų vietų palydovai jau buvo ganėtinai įgrisę. Kadangi esu viena, galiu verstis kaip noriu, tad turiu teisę ir tvarkyti namus. Pasiėmusi dulkių siurblį kruopščiai išsiurbiu grindis. Atlikusi namų ruošos darbus, (iš tiesų pagaliau jaučiuosi kaip namuose :D), grįžtu vėl prie sielai malonių dalykų, t.y. knygos skaitymo. Įdomu kokią knygą skaitau? Būtinai pasakysiu. Tai Kolina Makalou knyga „Erškėčių paukščiai“, pavadinimas ne itin iškalbingas, tad užbėgsiu už akių ir išduosiu, jog tai knyga apie vieną didelį ūkį Australijoje, na ir.... kunigo meilę merginai. Istorijos pabaigos nepapasakosiu, nes dar ir pati jos nežinau. Tikiuosi jog sudominau, o jei ne tai jau jūsų reikalas. Ieškokitės savam skoniui tinkančių knygų, o man ir ši labai patinka. Todėl lekiu skaityti....

Vis dėlto šiandien dar turiu kitų planų, taigi atsidėti vien knygos skaitymui negaliu. Šiandien dar laukia kelionė į Business Academy Aarhus. Taigi išsiruošiu į kelionę, be žemėlapio, tik su gatvių pavadinimais, kur turiu pasukti. Toks žinių šaltinis mane apvilia ir jau kai pamatau jog iki Aarhuso, ženklas rodo, 7 km, kai mano reikia tik 4 km, pradedu abejoti savo špargalkės tikslumu. Tenka grįžti. Grįžusi įsijungiu google map, ir tik dabar pastebiu, kad neužsirašiau vienos gatvės, todėl iš karto ieškojau trečiosios, o jos be abejonės niekur nebuvo matyti. Pasijutau iš tiesų kvailai, bet gal tik geriau išėjo, nes pasivažinėti pasivažinėjau kaip reikiant, laikas irgi greitai prabėgo, o jo aš dabar turiu kol kas....... per daug:D Tam kad mano kelionė visai nebūtų beviltiška dar užsuku į parduotuvę ir kaip reikiant apsiperku – savaitei, bent taip tikiuosiJ Pardavėjui tiesiama 100 kronų kupiūra pasirodo per menka, todėl išsitraukiu dar 50. Taigi mano planai, apsipirkti už 100 kronų, greitai sudūžta, o čekis rodo 147,60 kronų. Ką gi aš už tiek perku? Salotų, morkų, brokolio galvą, sūrio (beje čia jo kainos net labai kandžiojasi), mėsos gabaliuką, pomidorų, spageti, paprastų makaronų, miltų, cukiniją, arbatos bei skalbimo miltelių. Bent jau skani pica tikiuosi, kad išeis:D

O jūs, mielieji, irgi nepamirškit, kad maistas yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų, pasidarykit ką nors skanaus vakarienei ir lėtai, pasigardžiuodami (jokiu būdu ne prie televizoriaus) patirkit tą malonumą. Iki rytojaus, tikiuosi, tad rytoj  galėsiu ką nors daugiau papasakot apie akademiją.