Šešioliktoji diena

Po kelių turiningų, ar net audringų dienų šiandien atėjo laikas poilsiui, ar kitaip sakant, tinginiavimui. Tad atsikėlusi visai neskubėjau lipti iš lovos, nors ir metamų stelažų (nežinau ar taip vadinamos šios statyboms reikalingos konstrukcijos, bet man nuo vaikystės įstrigęs būtent šis žodis) garsas nemažas. Bevalgydama vėl prisiminiau vakar dieną, turėčiau daug kam padėkoti už taip puikiai praleistą laiką. O tada kažkaip į galvą atėjo viena, knygoje „Kaip užmegzti vertingus santykius“, skaityta mintis – patarimas: norint gauti puikiu  darbo komandoje rezultatus, turime pažinti kiekvieną narį, net tik kaip jis dirba, bet ir kuo jis domisi, ką veikia laisvalaikiu ir panašiai. Taigi pagalvojau, jog praeitų dienų išvyka tam labai padėjo, iš tiesų daug sužinojau apie didžiąją dalį kurso draugų ir tai man leido susidaryti nuomonę apie juos, kokie tai žmonės,  kur yra jų stipriosios ir silpnosios pusės.  Vienas galbūt yra labai kruopštus, bet nemėgsta atliktų darbų rezultatais dalintis su kitais, o kitas ne daug dirba, bet mėgsta girtis.  Žinant šiuos dviejų skirtingų žmonių būdo bruožus, darosi aišku, jog  jie tikrai negalės atlikti to paties darbo, bet komandoje teisingai pasiskirsčius vaidmenimis gali pasiekti labai daug.  Tai supratusi ėmiausi kiekvieno kurso draugo apibūdinimo ir nors nesugebėjau pabendrauti su visais ir dabar rašydama neturėjau kaip juos aprašyti, tačiau susidariau bendrą vaizdą apie kursą, o tai net gi sukėlė norą sužinoti dar daugiau, tad tikiuosi, kad po poros savaičių kiekvienas kursiokas bus aprašytas, labai tikiuosi :D Iš kitos pusės toks aprašymas gali atrodyti, kaip policijos vedama byla, kurioje aprašyti jau prasikaltusieji, bet man tai puikus gidas į kurso draugų pažinimą.

Vakare pagaliau sulaukiu svečių, iš tiesų pagaliau, nes jau buvau pasiilgusi to svečių priėmimo ritualo. Tad buvo labai malonu gurkšnojant šiltą arbatą stebėti pro langą lietų ir LAIDOTUVES, bet ne šiaip kažkokias, o kaip reikiant, su pora šimtų gedinčiųjų. Būtų įdomu sužinoti kas per ponas čia pasimirė. Štai taip ramiai ir praėjo diena.

P.S. Kreipiuosi į savo skaitytojus, šiandien sulaukiau labai įdomaus komentaro , tad noriu priminti, kad skaitymas nėra privalomas, todėl prašau neprievartauti savęs, jeigu nenorite.

Užsiliko dar nuo vakar, o kadangi sulaukiau prašymo daugiau nuotraukų, tai dabar labai stengsiuosi kasdien ką nors nufotografuoti ir su jumis pasidalinti.