Nauja diena - nauji iššūkiai

Tęsiu pasakojimą apie pirmąją dieną, nes ji buvo ilga ir labai turininga. Taigi po špinatų lazanijos, bei tolesnių pokalbių, jau ir kartu su šeimininkės dukra pajudame prie jūros. Nors ir ne Palangos gražusis smėliukas, tačiau pakrantė gana graži. Daugybė dviratininkų bei bėgikų. Iš tiesų dar niekada nebuvau mačiusi tiek daug bėgikų. Todėl jau matau save prisijungiančią prie šio būrio. Beje pokalbiai prie stalo nepraeina per niek, sužinau iš tiesų daug. Pasirodo Danijoje devintokai arba dešimtokai gyvena mokykloje tarsi internate, iš kurio grįžta į šeimą tik savaitgalį ir tai ne kiekvieną. Tie metai tarsi paruošia jaunuolius ateičiai, jau be tėvų. Vėliau pasisuka kalba apie kalnuose žūstančius žmones, bet nemanau, kad tai itin svarbu mano pasakojime, todėl šią pokalbio dalį nutylėsiu.

Išaušta naujas rytas, kupinas vėl naujų įspūdžių. Keliuosi, kaip ir visada anksti, tačiau geriausia yra tai, kad ir šeimininkė gana ankstyva, ar dėl to, kad dukrą reikia išleisti į užsiėmimus ar dėl kitų priežasčių. Tikiuosi, kad ir toliau rytas šiuose namuose prasidės gana anksti. Taigi pusryčiai, o po jų vėl įjungiamas kompiuteris. Facebook, Danijos lietuviai, Aarhuso lietuviai ir pan. Juk man verkiant reikia dviračio... Tačiau tada topteli mintis, jog kažin ar nebūtų pigiau ir geriau šią, labai reikalingą transporto priemonę, atsisiųsti iš Lietuvos, nes šeimininkės pasiūlyti nauji dviračiai, savo kaina manęs tikrai nesužavi.

Susižinojusi apie ICS (International Citizen Service) ieškau kelio, kaip iki ten patekti, kadangi darbo valandos labai ribotos. Vienur rašo, kad šiandien dirba nuo 13 iki 17 valandos, kitur nuo 15 iki 17 valandos. Rašydama dar nežinau, kaip man ten pasiseks. Pasiruošiu reikalingus dokumentus: pasą arba tapatybės kortelę, nuotrauką ir studijų patvirtinimą ir iškeliauju ieškoti.