Labas rytas, pasauli! Labas rytas, Saule! Štai taip prasideda mano
diena. Nuotaika puiki, skambanti muzika
dar puikesnė. (ačiū D už ją.) Šis
kūrinys, kaip tik šiam rytui pasirodo ypatingai tinkamas. http://www.youtube.com/watch?v=-tw0qL8D5O4
O kodėl gi aš šiandien tokios geros nuotaikos? Papasakosiu, kur aš dėsiuosi.
Taigi, vakar labai smagiai pavakarojom su šeimos drauge. Po vakarienės išėjome
į ledainę, vėliau atsisėdę valgėme ledus ir grožėjomės šiltu vakaru, bei besileidžiančia
Saule. Tokie pasisėdėjimai argi neįkvepia gerai nuotaikai? Bet tai dar ne
viskas. Grįžę, nors ir vėlokai, vis dėlto susiruošėme pasižiūrėti filmą.
Sekmadienį pirktas DVD „Shall we dance? jau seniai laukė išbandymo, o šis
vakaras buvo jam kaip tik. O kaip gi gali būti filmas neįdomus, jeigu jis apie
šokį, juk taip nebūna, bent jau mano asmenine nuomone. Aš aišku dažniausiai
žiūrėdama tokius filmus šoku kartu, bet gi nesinori pasirodyti iš karto tokiai išsišokančiai,
susitvardžiau. Bet filmas buvo nuostabus, nors kaip supratau, po dešimties
minučių žiūrėjimo, jau matytas. Pavargusi greitai griuvau į lovą ir čiūčia liūlia
vaikeli, užmigau iš karto. Tad po tokio
saldaus miego ir atsikėlusi jaučiuosi puikiai. Pasidarau pusryčius, klest į
fotelį ir Augmantė pasineria į paskutinius knygos puslapius. Taip aš jau ją
perskaičiau ir tikrai visiems rekomenduoju.
Kai knyga perskaityta, šiek tiek reikia ir ką nors paveikti. Susiruošiu
patvarkyti namus, bet kur tau. Pasigirsta durų skambutis. Aš kaip išmokyta
paspaudžiu mygtuką, kad įleisčiau svečią į laiptinę. Tačiau atsidariusi duris
negirdžiu jokių žingsnių, už tai pasigirsta mano telefono garsas. Šeimininkė,
prašo, kad atidaryčiau svečiui (sugedo indaplovė) duris, paaiškinu, jog turėtų
įeiti, bet neateina. Tada pataria nulipti iki apačios ir pačiai įsileisti. Taip
ir padarau. Duris atsidariusi dairausi, nieko laukiančio nėra ir tik po keleto
akimirkų pastebiu Miele autobusiuką
bei žmogelį laukiantį prie jo. Mane pamatęs ateina su visais įrankiais ir
pasisveikina. Aš iš karto paaiškinu, kad nesuprantu daniškai, o jis kuo
ramiausiai toliau su manimi šneka angliškai. Va taip va. Santechnikas laisvai kalba
angliškai, tai mane tikrai nustebina. Tačiau nesileidžiu į kalbas, leidžiu
dirbti. Po kokių penkiolikos minučių viskas pataisyta. Pagaliau jau galiu
tvarkytis, ką ir darau.
Ką vėliau veikiau būtinai papasakosiu, bet gal rytoj... Tiesiog
nebeturiu laiko pasidalinti su jumis įspūdžiais, o taip jaudinausi dėl „tuščios“
savaitės. Saldžių sapnų, mielieji
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą