Grįžus namo (riešutų ir razinų rutuliukai)

Prisipažįstu jog nerašiau jau ilgai, turbūt pora savaičių ir man dėl to labai gaila. Bet kai visi tiek pasiruošimai kelionei, o  paskui džiaugsmas jau esant namuose, tai tos dienos lekia neįtikėtinai. Buvau parašiusi, jums dar oro uoste, bet paskui taip jau susiklostė, jog paskelbti nebespėjau. Bet vis tiek dalinuosi įspūdžiais šeštadienio vakaro įspūdžiais:

Sveiki, mielieji, taigi neįtikėtina, bet aš jau oro uoste, kelyje link namų. Pagaliau... Aišku negaliu skųstis šie 4 mėnesiai buvo puikūs: teko daug naujų dalykų pamatyti, susipažinti, išmokti. Nors ne visada buvo labai lengva, bet buvo įdomu. O, mano nuomone, gyventi įdomiai ir yra svarbiausia. Tad viena trečioji metų pralėkė labai greitai ir labai „kitaip“ žodžius buvo tikrai smagu. Bet visgi namo grįžti visada smagu, tad ir dabar laukdama lėktuvo jau galvoju ką veiksiu grįžusi, su kuo susitiksiu, ar bus smagu. Bet apie tai, po trijų savaičių, kai ateis laikas jau išvykti.

Jums įdomu, kaip sekėsi  man egzaminai??? Tikėjausi blogiau, bet gavosi dar visai pusė bėdos nors ir ne per geriausia, bet ir dėl to džiaugiuosi, nes šie egzaminai buvo tik bandomieji. Juos reikia išlaikyti. O tai tikiuosi pavyko padaryti.

Su gera nuotaika ir lūkesčiais grįžtu į tėvynę. 

Gavau dovanų nuo dviejų brangių žmogučių...

Bet tai jau praeitis, nes Lietuvoje esu jau visas 5 dienas, ir vis dar negaliu atsidžiaugti. O jau oras....

Receptas iš knygos "Dovanos iš virtuvės", tik šiek tiek pakoreguotas (kaip visada)

Riešutų ir razinų rutuliukai

Reikės:

150 g. mėgstamų riešutų (šį kartą tai buvo graikiniai)

150 g. razinų

150  g. džiuvėsėlių

2 šaukštai vyšnių likerio (galima keisti bet kuriuo kitu likeriu ar net sultimis. Aš šį kartą dar įpyliau šiek tiek spanguolių sulčių)

1/2 a. š. vanilinio cukraus

3 lašai romo esencijos (nebūtina)

3 šaukštai tamsaus sirupo arba medaus

cukraus pudros

Razinas pusvalandžiui užmerkti karštame vandenyje. Įpilti šiek tiek likerio. Riešutus šiek tiek pakepinti keptuvėje ir susmulkinti kavamale ar "blenderiu". Tą patį padaryti ir su džiuvėsėliais ir razinomis. Viską sumaišyti. Į mišinį suberti vanilinį cukrų, likerį arba sultis ir romo esenciją. Gerai sumaišius formuoti graikinio riešuto dydžio rutuliukus ir juos apvolioti cukraus pudroje. Rutuliukus dėti į popierinius krepšelius. 

Valgyti patiems ar neštis š svečius. Labai skanus ir sveikas saldumynas. Skanaus:)

Paskutinis savaitgalis prieš grįžtant namo

Vakar teko gerokai „pasikultūrinti“ taigi pirmiausia apsilankiau Ajos (šeimos draugės, kuri patapo jau ir mano draugė) fotografijų parodą, nes pagaliau ji užbaigė mokyklą ir visi baigiantieji surengė gražią parodą. Tikrai buvo į ką pažiūrėti.  O ypač įstrigo nuotraukų serija apie senatvę, kuriose vaizduojamas vienos moters kasdiena. Viskas pavaizduota taip estetiškai, taip gražiai, kad negalėjau atsigrožėti. Kadangi paroda vyko pačiame centre, tai iki jo reikėjo kažkaip nukakti. Viskas būtų gerai, nes atstumas tikrai nėra didelis, bet kadangi dangus nepagailėjo sniego, kažkur 30 cm, tai ta kelionė buvo žymiai sudėtingesnė ir rezultatas šlapi batai ir sušalusios kojos, bet juk taip ir pajuntam tikrąją gamtą... 

Grįžę pavalgėm vakarienę ir atėjo laikas man vėl judėti. Ir nors labai labai tingėjau, bet mintis, jog jeigu neišeisiu laiką leisiu prie gyvenimą gadinančio daikto, vardu kompiuteris, išvijo mane. Ir nebe reikalo, nes koncertas buvo dieviškas. Jis vyko manojoje Šv. Luko bažnyčioje, tad keliauti niekur nereikėjo, todėl likau sausa, nors ir su trumpučiais aulinukais. Na, o dabar šiek tiek apie patį koncertą.  Nežinojau, kada reikia ateiti, todėl bažnyčios duris pasiekiau kažkur 19:45 ir nusistebėjau, nes žmonių kaip ir nebuvo matyti, galvoje net apmąsčiau gal ne tas laikas ar kaip. Tačiau akys mane vis dėlto apgavo, nes dauguma buvo susėdę pačiame priekyje ir aukšti suolai tiesiog paslėpė sėdinčiuosius. Bažnyčia skendėjo žvakių liepsnelės, o iš kraštų stovėjo milžiniškos žaliaskarės. Neįsivaizduoju, kiek žmonių reikėjo joms atgabenti, bet tikrai nemažai. Tai betyrinėdama aplinka ir sulaukiau koncerto pradžios. Tai buvo daniškų kalėdinių psalmių popuri su tam tikromis jazz improvizacijomis. Kas mane pažįsta, žino, jog kas jau kas bet džiazas man ne prie širdies, bet tą vakarą salmių ir džiazo derinys labai tiko, net ne tiko, buvo fantastiška. Ir kaip pranešė, jog tai jau paskutinis kūrinys norėjosi šūktelti: Jau??? Tikrai labai smagiai praleidau vakarą. Beje akis užkliuvo už dviejų senyvo amžiaus moteraičių, kurios taip mielai šnekučiavosi. Tas jų akyse tvyrantis džiaugsmas mane labai gerai paveikė, jeigu ne išvaizda ir balsas, paveiktas pragyventų metų, būčiau pagalvojusi, jog šnekasi dvi paauglės mergaitės apie naują simpatiją ar matytus batelius. Buvo neįtikėtinai smagu.

Mielieji ir jūs nepamirškite, jog ir maži dalykai gali atnešti daug laimės ir džiaugsmo, mėgaukitės jais.

Penktadienio vakaras su "Skruzdėlynu"

Sveiki mielieji, vėl aš čia!!!

Na, ką mano didieji darbai jau kaip ir baigėsi, projektas beveik pabaigtas,  lieka jau tik sutvarkyti viską kaip reikiant, kad būtų malonu skaityti. Aišku sakau jog nedaug liko, bet tam žmogučiui, kuris tvarkys dar tikrai laukia ne viena valanda darbo... O nuo paskutinio mano įrašo visko čia įvyko. Pasisvečiavimas pas rumunus tikrai pavyko, buvo labai smagu, pasišnekėjom, valgiau tikrą mėsos kepsnį (4 mėnesius jau to nebuvau burnoje turėjusi), buvo skanu, bet tikrai nesu didelė mėsaėdė, taip kad šis maisto produktas tikrai nebuvo man kažkas tokio. Po vakarienės pajudėjau namo, nes nors atstumas juokingai mažas, bet norint grįžti užtrunka apie valandą. Kadangi dar nebuvau mačiusi pasipuošusio miesto, tai pagalvojau, jog išlipsiu centre ir paskui maloniai pasivaikščiodama pareisiu namučių. Pradžioje tikrai buvo smagu, dairiausi, grožėjausi, bet paskutinis šimtas metrų buvo bėgtute, nes visgi tas -7 šį tą reiškė... Taip kartais šiek tiek esu lengvabūdiška, tad nenuostabu, jog vakar pasijaučiau kaip ir nelabai kaip. Visgi peršalimas pasigriebė mane, tad šias dvi dienas padidinau ir taip didelius arbatos kiekius, stengiuosi ilsėtis, juk norisi grįžti namo sveikai. Na, bet kad sirguliuoju tai nereiškia, jog negaliu gaminti...

Gruodžio 6-ją pas mane apsilankė Šv. Nikolausas

Taigi šį kartą skruzdėlynas, turbūt visi žinot apie ką aš, bet mano daniškoji šeimynėlė tikrai nenumano. Kadangi šiandien aš viena namuose, tai galėjau imtis gamybos iš peties. Vis dėlto nors ir be galo skanu, bet laiko taip pat užtrunka. Bet skubu dalintis, gal dar spėsite namiškius palepinti skanumynu šį savaitgalį. Beje, būčiau jau pamiršusi iš kur šis receptas. Jį gavau iš mielosios Dianos, o paskui jau sau prisitaikiau. Ačiū jai...

"Skruzdėlynas"

Reikės

Tešlai:

3 didelių kiaušinių

9 šaukštų miltų

Sirupui:

Stiklinės medaus

½ stiklinės vandens

4 šaukštai cukraus

Aliejaus (kepimui)

Aguonų (papuošimui)

Kiaušinius šiek tiek paplakame ir sumaišome su miltais. Ilgai ir nuobodžiai minkome. Tai gali užtrukti... Tešlą daliname į 6 gabalėlius ir kiekvieną iškočiojame kiek įmanoma ploniau, kai jau nebeeis kočioti dar ploniau, tada supjaustome nemažais gabalėliais ir kiekvieną dar kartą iškočiojame (kol tešla taps permatoma).

Man sekasi, nes nors čia dar matyti sveikas gyvas kočėlas, bet kočiojant paskutinį gabalėlį sugebėjau jį sulaužyt, taip kad ryt teks ieškoti pakeitimo, nes vis dėlto įrankis reikalingas

 Kai visa tešlą bus iškočiota (aš viską metu į vieną krūvą, kol kas nebuvo, kad suliptų) keptuvėje ar kitame plačiame inde kaitiname aliejų. Metame tešlos skiauteles į karštą aliejų ir verdame, kol tešla taps gražios šviesiai rudos spalvos, tai trunka labai trumpai, gal kokias 10 s. Skiauteles dedame į vienkartiniu rankšluosčiu išklotą skardą, tam, kad nuvarvėtų aliejus. 

Kai viskas išvirta, tada imamės sirupo gaminimo. Medų pašildome, supilame vandenį ir cukrų. Kaitiname, kol cukrus ištirps. Lakštus dedame į lėkštę, tada gerai apipilame sirupu, dedame antrą aukštą ir t. t. kol nelieka. Man labiau patinka šį kiekį dalinti į dvi dalis, t.y. formuoti dvi eglutes. Jeigu mėgstate aguonas, jomis apiberkite kiekvieną aukštą, po to, kai jis apliejamas sirupu. Štai ir viskas.

Ragaukite, skanaukite ir džiaukitės gražiomis akimirkomisJ

Kalėdų belaukiant su žemės riešutų sviesto saldainiais

Sveiki, mielieji!!!

Nežinau kaip jus, bet mane jau apsėdo Kalėdų laukimo nuotaika: dovanų pirkimas, paskui pakavimas, o kai kurių gaminimas. O dar labiau tą nuotaiką stiprina oras, kuris neįtikėtinai šaltas, kažkur -5, bet dar prisideda drėgmė, taip, kad baisiai šalta.

O dienelės jau tik bėga bėga... Šiandien krikšto mama priminė, jog jau už 10 dienelių susimatysim. Iš tiesų neįtikėtina, kaip viskas greitai lekia. Be abejonės vis dar projektas mūsų galvose, bet stumiamės į priekį. beje vakar teko garbė apsilankyti viename studentų bendrabutyje, viskas tikrai labai įdomiai... Kadangi atvykau, kaip tik pietų metu, tai dalyvavau ir valgyme, na bent jau teoriškai, nes sėdėjau prie stalo. Spėkite, ką gi rumunai studentai gamino??? Pirmasis patiekalas - daržovių sriuba, o pagrindinis, kaip reikiant - sprandinė kepsnys su keptomis bulvėmis ir burokėliais. Pasijaučiau, kaip pas močiutę. Kadangi vakar atsisakiau, tai šiandien jau esu oficialiai užkviesta pietų, žiūrėsim ką sugalvos šį kartą....

na, o dabar grįžkim prie Kalėdų ir be abejonės kepinių. Nors šį kartą nieko realiai nekepiau, bet vis dėlto tai buvo saldumynai, kurie buvo labai gerai įvertinti nusinešus į svečius pas jau minėtuosius rumunus. Taigi ką gi aš nešiausi? Tai buvo žemės riešutų sviesto saldainiai su šokoladiniu glaistu, o kadangi aš kuo tuo tuo labiau įsimyliu šį produktą, tai pamačius saldainių receptą pernai metų Lietuvos kulinarijos tinklaraštininkų žurnale "Celsijus" žiemos numeryje, kurio dabar niekaip negaliu surasti iš karto nusprendžiau pasigaminti, o juo labiau, jog tai gali būti puiki kalėdinė dovana, mėgstantiems šį produktą...

Žemės riešutų sviesto saldainiai su šokoladiniu glaistu

Reikės:

300 g. žemės riešutų sviesto

75 g.  cukraus pudros

60 g. rudojo cukraus

30 g. sviesto (aš nedėjau)

180 g. sausainių trupinių ( naudojau pakelį Selgos)

Šlakelis romo (man per brangus šis gėrimas Danijoje, bet, manau skonį tik pabrėžtų)

Šokolado

Migdolų

Dubenyje sumaišyti žemės riešutų sviestą, sausainių trupinius, persijotą cukraus pudrą, rudąjį cukrų, kambario temperatūros sviestą ir viską gerai išmaišyti. Į masę šliūkštelėti  truputį romo ar kitą alkoholinio gėrimo. Dar kartą viską gerai išmaišyti. Drėgnomis rankomis formuoti nedidelius rutuliukus ir dėti į šaldytuvą bent valandai. Saldainiams šiek tiek sukietėjus į jų vidų kišti migdolus ir dar kartą gražiai suformuoti rutuliukus tada vandens vonelėje ištirpinti šokolado ir merkti kiekvieną saldainį į jį. Belieka pabarstyti viršūnėlę pabarstukais ir saldainiai paruošti ragauti.

Jie labai saldūs, tad puikiai tiks kaip užkandis prie kavos ar arbatos šaltais žiemos vakarais.

Gražiausiam metų mėnesiui prasidėjus...(Švediški meduoliai)

Na ką mielieji štai ir sulaukėm. Aš aišku nežinau, gal kažkas ir nelaukia paskutinio metų arba pirmojo žiemos mėnesio, bet man tai pats gražiausias mėnuo, kurio visada laukiu su didžiuliu noru imtis veikos būdingos tik šiam laikui, tik toms 31 likusioms dienoms iki naujųjų metų. Kepti, kepti ir dar kartą kepti... Taip dažniausiai prasideda mano gruodis, aišku nepamirškim, jog kyla ir visokių bėdelių atėjus šiam mėnesiui, nes susigriebiama, jog iki Kalėdų jau liko  nebe daug laiko, o ką gi padovanoti draugei, kaimynui, broliui taip ir nekyla minčių. Bet pripažinkim, net ir šios problemėlės yra malonios, nes susiraičius vakare fotelyje kartu su arbatos puodeliu ir dar šiltais sausainiais kyla daugybė minčių, o ir vašelis ar virbalai netikėtai ištraukiami iš gilaus spintos kampo. Juk pačių pagaminta dovana atrodo dar vertesnė. Tad praleiskim gruodį turiningai ir besiilsėdami po sunkios dienos pagalvokime, ką gi naujo atnešė mums 2012-ieji. Ar šie metai buvo geri, ar jaučiatės nuveikę užtektinai, o gal gerų darbų pusėje dar reikėtų pridėti kelis punktelius. Pagalvokite apie tai, juk dar yra laiko. Tad turiningo pirmojo žiemos mėnesio. O Danija jį pasitiko su šaltuku ir SNIEGU!!! Argi ne puiku? Šiandien lekiu į kalėdinę mugę.....

Beje kaip gi pradėsim be jau mano minėtų sausainių, tad dalinuosi dar vienu receptu. Vėl vienas iš praeitų metų hitų, keptų nebežinau, net kiek kartų, tai švediški sausainiai. Jų trapumas neįtikėtinas, o jeigu dar nepatingima iškočioti itin plonai, tad iš viso. Žodžiu pabandykite. O receptą radau Saulėtoje virtuvėje. 

Švediški meduoliai

150 g melasos sirupo (aš naudojau skystą medų)
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus („Demerara“)
375 g miltų
2 arbat. š. meduolių prieskonių
½ arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. druskos
1 didelis kiaušinis

1. Nedideliame puode ištirpinti medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leisti masei užvirti, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelti nuo ugnies ir atvėsinti mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tokia tąsi kaip karamelė.
2. Dideliame dubenyje išsijoti miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuoti nedidelę duobelę, į ją įmušti kiaušinį, supilti paruoštą sirupą ir suminkyti tešlą (nors originalus receptas teigia, kad su stebuklu, kurio vardas „food processor“ tai bus gana lengva, o su rankomis – sudėtingiau, kadangi tešla labai lipni, norėčiau paprieštarauti ir pasakyti, jog su rankomis tešla taip pat minkėsi palyginti labai puikiai ir pakankamai lengvai). Jei tešla pernelyg lipni, pridėti šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą maždaug dviems valandoms (aš tešlą šaldytuve palaikiau pernakt).
3. Įkaitinti orkaitę iki 175 C temperatūros. Tešlą padalinti į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočioti (ploniau lygu geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspausti meduolius.
4. Kepimo skardas iškloti kepimo popieriumi. Meduolius perkelti ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepti orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!
5. Iškeptus sausainius perkelti į sandarų indą ar dėžutę ir laikyti kiek tik norisi, o jei pavyksta – net iki Kalėdų.

Savaitė komunikuojant....

Sveiki mielieji,

 Rašau vėlų sekmadienio vakarą, nes kažkaip šį kartą užsivėlinau su miegučiu, o ir svečių dar yra, taip kad miegot eit negražu.  Tikiuosi, jog manęs pasiilgote ir laukiate žinių iš lietingosios Danijos (nu žinokit rimtai, šiandien oras tragiškas, visą dieną juoda juoda). O naujienų nemažai.

Taigi šią savaitę pagaliau prasidėjo naujas dalykas – Communication, ir neįtikėtina, bet man jis patiko. Nors labai baiminausi, kad bus labai nuobodu, kaip gi čia reikės išsėdėti tas 4, 5 valandas, bet kažkaip viskas vykdavo labai greitai. Beje, antradienį reikėjo paruošti prezentaciją, kuri buvo filmuojama, kad paskui galėtume pamatyti savo klaidas. Prieš tai pirmadienį besibaigiant paskaitai pažiūrėjome video apie tai, kad mokykla žudo kūrybingumą. Dėstytojas taip pat buvo panašios nuomonės ir tarsi paskatindamas ar suteikdamas mums galimybę paklausinėjo, kas kuo groja, dainuoja, šoka ir užsiminė, jog nebūtina kažką tiksliai pristatyti, galima ir dainuoti. Taigi kaip gi Augmantė nepasinaudos suteikta proga. Nors šiek tiek nervinausi, bet viskas pavyko puikiai. Įpusėjau dainai (dainavau It‘s my time) atėjo vienas dėstytojas ir pradėjo tildyti, bet pasirodo, jis galvojo, kad čia kažkoks įrašas, tad padainavus pamačiau jog visas kursas sugužėjo į mūsų kabinetą. Buvau tikrai labai pamaloninta, nors ir šiek tiek susidrovėjusi. Trečiadienį kai kuriuos video peržiūrėjome, tarp jų ir mano. Bežiūrint maniškį neturėjau kur dėt akių, nes tiesiog negaliu žiūrėt į save, man viskas taip baisiai atrodo, o jau mano anglų kalba....., bet kitiems kaip ir patiko, taigi šiek tiek atsigavau, rizika šį kartą pasiteisino. Šį antradienį laukia jau naujas pristatymas, tačiau šį kartą j apsieisiu be dainų. Ruošiuosi pasakoti apie Kūčias Lietuvoje, bent jau man tai labai įdomi tema, ta proga ruošiuosi netgi išsikepti kūčiukų, kad jau tikrai visiems palikčiau prisiminimus apie lietuviškąsias tradicijas. Tai va taip bekomunikuojant ir prabėgo visa savaitė. Tikrai gavom nemažai patarimų, visokių užduočių lavinti įgūdžius. Man visai patiko.

Turbūt visiems rūpi kaip gi mūsų projektas:DDD. Kadangi paskaitas kasdien turėdavome iki 14 val. tai nieko per daug nesiėmėm. Prirašėm visiems į emailus, bet atsakymų negavom arba neigiamus. Tad jau penktadienį susirūpinus, jog galim taip laukdami nieko ir nesulaukti, patraukėm į vieną iš gatvių, kurioje įsikūrę nemažai tokių mini versliukų. Užėjom į vieną, kurioje dirba tik savininkė, tai batų parduotuvė, ir iš karto susitarėm. Antradienį laukia susitikimas su ja. Tikiuosi šią savaitę pasiseks kaip reikiant padirbėti, aš bent jau tikiuosi:D

Na ir galiausiai, šį savaitgalį teko garbė kepti tortą šeimininkės gimtadienio proga. Pasiruošimą pradėjau dar ketvirtadienį, viską pasibaigiau šeštadienį, o sekmadienį jau ragavome. Na aišku iki tobulumo dar toli, bet visi valgiusieji buvo sužavėti, o aš vėl raudonavau, nes tikrai kažkaip nemaloniai jaučiuosi, kai mane giria. Aišku smagu, nieko nesakau, bet kažkoks keistas jausmas. Tortas turbūt kepėjėliams gerai žinomas „Snickers“, tik vietoj žemės riešutų dėjau lazdyno. Aš kai nesu riebių tortų mėgėja, tai man citrininis cheesecake‘as, kurį gamino šeimininkė, buvo žymiai skanesnis, bet kiti kartojo ir ne po kartą, tad turbūt visai neblogai.

O štai ir mano dekoracijos:DD

Kalėdinis pyragas: Stollen

Prisipažįstu, ilgai nerašiau ir dėl to kiekvieną dieną vis grauždavau save, bet niekaip nepavykdavo prisigraužt, nes tai viena, tai kita, tai trečia. Tačiau pagaliau, pagaliau aš čia ir rašau. Taigi kas gi nutiko per tas dieneles.

Iš tiesų jeigu taip paėmus bendrai tai nelabai daug kas, bet jeigu labai smulkiai imant tai visgi šis tas nutiko. Na bet apie viską iš pradžių. Ši savaitėlė prabėgo neįtikėtinai greitai.

Pirmadienis su Business law ir danų kursais. Nieko ypatingo, net labai nieko ypatingo. Na taip, teisė kaip visada pažeria įdomių dalykučių, ypač kai mokaisi apie paveldėjimus, ir kai sužinai, kad mirus likusiam gyvam sutuoktiniui gali atitekti ¾ tavo turto ir tik ¼ vaikams, tai verčia susimąstyti. O danų kursai tai beviltiški. Jau pirmieji mokytojos sakiniai, jog dabar likusias dvi savaites paskirsime egzamino ruošimuisi, nežadėjo nieko gero, bet kai vėliau pasakė, jog šiandien aiškinsimės apie ką buvo skaityta knyga ir ją aprašysim, tai jau buvo per daug, nes dar  prieš pusantros savaitės ta knyga turėjo būti perskaityta ir aprašyta, taigi spėkite, ką aš veikiau??? Ogi nieko, visiškai. Dar šiek tiek pazyziau, kad nieko neišmoksim, o paskui užtilau, nes ką čia priešintis srovei, geriau namie ką nors paskaitysiu ir gal taip bent šiek tiek patobulėsiu. Grįžau namo pavargusi ir pikta... 

Antradienis žadėjo labai daug naujybių.  Pirmiausia tai ryte atlaikėm Organization Psychology , o paskui apsilankė International Office darbuotojas (išvaizda, kaip 15 metų, bet tiek to) ir šiek tiek papasakojo apie trečiąjį semestrą, kurio metu būtų galimybė išvykti svetur. Tačiau nors tikrai buvau užsidegusi išvykti  ar į Šveicariją ar į Vokietiją ar net į Naująją Zelandiją (taip aš kartais išprotėju) vis dėlto norai lieka norais, o realybė yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia, tai pradėjau mokytis danų kalbą ir jeigu po metų mokymosi pusmetį ją visai nenaudosiu, bijau, kad galiu daug ką pamiršti. Antra: Erazmus gaunama parama yra tik 250 €, o norint kažkur mokytis reikėtų bent kokių 400 €, taigi reiktų iš kažkur gauti nemažą sumą. Trečia: šiuo metu turiu darbą ir nors jis visai nedidelis, bet vis dėlto šis tas, o jeigu išvykčiau pusmečiui, grįžus vėl tektų ieškotis naujai, o tai nėra lengva. Ketvirta: mūsų kursas kitą rudenį važiuos į Angliją, į Kembridžą, o aš kol kas nesu šioje šalyje buvusi ir tikrai norėčiau ją aplankyti. Galiausiai, jeigu išvykčiau vėlgi kiltų problemų su nuoma, spėju, kad tektų iš apsigyvenimo problemą spęsti iš naujo. Taigi po tokių, manau, gana svarbių argumentų apsisprendžiau, kad gal kitą kartą, juk jų dar bus. Tikiuosi...  tą patį antradienį, taip pat buvo pristatytas projektas. Šį kartą turėsime rašyti apie bendrovės marketingo strategiją ir dar kažkaip įpinant teisės žinias. Mūsų grupė šį kartą visai kitokia:  keturios merginos, o kai iš viso kurse 12, manau, yra nemažai, bet pačios kiečiausios. Žiūrėsim, kaip tas kietumas pavyks. Na, ir antradienį pabaigė neįvykęs darbo pokalbis. Pirmiausia, tai neradau, kur randasi jų biuras, o kai radau ir užėjau nebuvo nei gyvos dvasios, tik pašaukus atėjo vienas vyras, spėju šefas. Mano apsilankymas, jam buvo tikrai naujiena, o kai pasakiau, kad esu susitarusi, jis nulėkė pažiūrėti į kalendorių, nes darbuotoja, kuri šiaip tvarkosi su naujais kandidatais, sirgo.  Tačiau ir kalendoriuje nieko nebuvo ir pasiteiravo ar negavau žinos, jog susitikimai atšaukiami, nes toji ponia serga. Paaiškinus, jog nieko negavau labai nustebo.  Bet tai dar ne viskas, galiausiai paklausus, tai ką man daryti, paaiškino, jog šiuo metu darbuotojų netrūksta ir gal kitą kartą. Taip nieko nepešus ir išėjau. Štai tokie tie darbo pokalbiai.

Trečiadienis buvo labai ilgas, paskaitos visą dieną ir paskui dar danų kursai. Po jų apsisprendžiau, jog kitą trečiadienį turbūt tiesiog į juos neeisiu, jeigu jau tikrai viską būsiu pasiruošusi egzaminui. Tad žiūrėsim ar mano tokie apsisprendimai išliks.

Po tokio užimto trečiadienio, ketvirtadienis buvo galima sakyti tuščias, tik Business Economics , o per ją nieko naujo nenuveikėm, tik taisėm savo klaidas, nes padarytos užduotys pasirodo buvo ne tuo metodu, nes naudojom išmoktas iš knygos, o pasirodo reikėjo visai kitokias, nu žodžiu. Beje sėdėjom devyniese, paskui dar atėjo keli, tad nenuostabu, jog paskaitą galime laikyti nenusisekusia.

Na ir galiausiai penktadienis su Business Law. Pradėjom nelaimingų atsitikimų teisę, nors ir ne viską puikiai įsiminiau, bet suprast supratau kaip ir viską.

Mano savaitgaliai kaip žinote beveik visada vienodi, tik šį kartą, šeštadienį paįvairino kalėdinio pyrago kepimas, kuris jau pernai susilaukė daug prašymų kartoti, tad šiais metais buvo gaminama jo dvigubai. Be abejonės dalinuosi su jumis receptu, nes dabar jau nebeįsivaizduoju Kalėdų be jo.  

Taigi Stollen‘as, kurio vadinti vidutinio niekada nepavyktų. Nes jį valgantieji negali sustoti, o kitus skonius mėgstantieji rauko nosį ir net nesiruošia išbandyti. Manau, jog visiems teko jo ragauti, nes prasidėjus Kalėdų karštinei, kiekvienoje parduotuvėje jo galima įsigyti, bet parduotuviniai lieka parduotuviniais, o šis naminis yra kitoks ir be abejonės žymiai skanesnis negu visi supakuotieji  ir laukiantieji, kol juos kas nupirks. Šį kartą iškilo tik viena problema, per visus savo gyvenimo pasikeitimus kažkur tas mano Stollen‘o receptas nukeliavo, tad teko naudojantis interneto platybėmis susikurti naujai.

Stollen

Reikės:

500 g įvairių džiovintų vaisų ir riešutų (aš naudojau 300 g studentų maisto, 200 g džiovintų vaisių mišinio)

100 g cukatų

1 citrinos nutakuotų žievelių

80 ml brendžio

500 g kambario temperatūros sviesto arba margarino

1 kg miltų

50 g šviežių mielių

200 ml šilto pieno

200 g cukraus

2 arbatiniai šaukšteliai meduolių prieskonių

Cukraus pudros

Pradžioje užpilkite džiovintus vaisius ir riešutus brendžiu ir palikite kelioms valandoms, dar geriau per naktį. Į šiltą pieną sudėkite mieles, pora šaukštų cukraus ir miltų. Palaukite kol viskas suputos. Tuo metu išsukite sviestą (šiek tiek pasilikti aptepti, kai iškeps) iki purumo su cukrumi. Į miltų dubenį pilkite mieles ir sviestą. Viską išminkykite, nėra lengva ir šiek tiek užtruksite, bet kaip nors. Kai tešlą taps elastinga palikite valandai šiltai, kad pakiltų. į pakilusią tešlą įminkykite džiovintus vaisius ir prieskonius ir dar šiek tiek paminkykite. Suformuokite batono formos gabalėlius ir palikite dar pusvalandukui, kad pailsėtų. Kepkite 180 ^oC temperatūroje  apie pusvalandį arba kol tešlą gražiai apskrus.  Tada aptepkite likusiu sviestu ir kai atvės gausiai apibarstykite cukraus pudra. Viską  dėkite į kepimo popierių ar foliją ir laukite švenčių ( kuo ilgiau brandinamas tuo skanesnis).

Nors dar per anksti sakyti, bet Skanaus!

Nežinau, kaip atrodys šiemet, bet štai pernai metų vaizdas

Kai žmonės neturi ką veikti, arba naujas Blogger Tag žaidimas

Sveiki, mielieji, nežinau kaip jums, bet man savaitgalis pralėkė nejučia ir šiandien vėl pirmadienis. Vėl nauji darbai, nauji veidai. Šią savaitę laukia tikrai daug naujų dalykų, bet apie juos papasakosiu, kai jau tikrai būsiu patyrusi. Na, o aš kai visada negaliu be problemų. Mano interneto laidas ar vieta į kurią jis dedasi neveikia, tad būdama lietuvė ir matydama, jog kažko WiFi nereikalauja slaptažodžio prisijungiu ir štai tokiu būdu dabar ir rašau jums. Beje turbūt klausite, kaip gi ta žibintų šventė, prisipažinsiu išsigandau užėjusi ir pamačiusi tokią galybę žmonių bendraujančių vieni su kitais ir patraukiau namo. Va taip kartais būna, bet vis dėlto šį pasivaikščiojimą išnaudojau ir padariau keletą nuotraukyčių iš jau labai rudeniškos Danijos.

Pabaigai naujas žaidimas blog'eriams

Taisyklės:
1. Kiekvienas už'tag'intas žmogus turi parašyti 11 faktų apie save.
2. Jie turi atsakyti į 11 klausimų, kuriuos pateikė tave užtaginęs blogg'eris.
3. Jie turi sugalvoti 11 klausimų kitiems blogg'eriams.
4. Jie turi už'tag'inti 11 blogg'erių, kurie turi sekėjų mažiau nei 200.
5. Blogg'eriai turi būti perspėti.
6. Jokių atgalinių tag'ų.

11 Rūtos ir Gabijos klausimų:

1. Baisiausias matytas siaubekas? Nekenčiu siaubekų...

2. Ką manai apie mus? :D smagios, linksmos, visada su šypsena, pasiruošusios padėti ir šiaip kietos mergyčkos.

3. Mėgstamiausias desertas? Morenginis tortas su aguoniniu biskvitu

4. Ką darytum, jei laimėtum milijoną? Norėtųsi kažką labai protingo pasakyt, bet turbūt dalį išleisčiau batams, rūbams ir aksesuarams, kitą dalis dingtų po  visokių maisto gaminimui reikalingų dalykėlių apsipirkimo (mano svajonės apie kremams reikalingą gaminti sifoną....), o kas liktų pasidėčiau kur nors saugiai, arba į banką:D

5. Ką pardavinėtum, jei turėtum parduotuvę? Saldumynus

6. Kaltas/nekaltas? :DDD Kaltas, kaltas ir dar kartą kaltas:DD

7. Tiki pomirtiniu gyvenimu? Manau, kad taip, nors per daug apie tai nemąstau

8. Mėgstamiausia knyga? Net nežinau, bet turbūt Frances Hodgson Burnett „Paslaptingas sodas“ (nors skaičiau turbūt būdama kokių 13:DDD)

9. Turi vaikiną/merginą? :D Ne

10. Mėgstamiausia daina? Šiaip daug yra tokių kurias mėgstu, bet šiuo metu mane jau veikia Kalėdos ir pernai metų hitas Train –Shake up Christmas

11. Tavo nuomonė apie mūsų blogą? Įdomu, tik galėtų atsirasti įrašų daugiau ir dažniauJ

11 faktų apie mane

1.  Esu be galo smalsi, kaip sako Diana „pletkų boba“

2.  Turiu labai daug mėgstamų veiklų ir ne visada užtenka laiko ir noro visas jas tęsti

3.  Vaikystėje svajojau tapti balerina

4. Nekenčiu plauti grindų..., bet tenka

5. Mėgstu skaityti, ypač tuščius meilės romanus arba detektyvus

6. Pradinėse klasėse teko dainuoti ir šokti pagal YVA dainą „Paukštelis“

7.  Bijau gyvačių, žalčių ir kitų panašių gyvių

8. Dievinu maisto gamybą ir svajoju išėjus į pensiją atidaryti kepyklėlę kur nors Prancūzijoje

9. Labai laukiu Kalėdų laikotarpio, dėl visko: dėl pačios dvasios, ilgų valandų virtuvėje kepant meduolius, pyragus, pudingus, tortus, keksiukus ir  be abejonės, nes grįšiu į Lietuvą ir vėl pamatysiu savo brangiausiuosius....

10. Man nepatinka raudona spalva ir neturiu nei vieno šios spalvos drabužio, nors jie ir labai madingi šiais metais.

11. Kiekvieną sekmadienį lankausi bažnyčioje (protestantų:DD)

11 Agnės klausimų:

1. Kaip manai, gyvenimas yra gražus? Labai, tik ne visada lengva tai pamatyti
2. Jeigu dabar gautum pasiūlymą skristi į kosmosą ir turėtum atsakyti per 1 min., sutiktum? Sutikčiau
3. Ką pirmiausia pastebi kituose žmonėse? Šypseną
4. Mėgstamiausias gėrimas? Latte kava
5. Kam ryte teiki pirmenybę: miegui ar pusryčiams? Pusryčiams
6. Kokiais instrumentais moki groti? Smuiku, pianinu, fleita,  lumzdeliu, gitara, metalofonu,  truputį armonika ir kanklėmis.
7. Ar valgydamas/ma mėsos patiekalus pagalvoji apie tą gyvūną kurį valgai? Ne, nors ir beveik nevalgau mėsos
8. Kokiame koncerte/festivalyje/ir pan. norėtum atsidurti šią sekundę? Miuzikle „Aida“
9. Ką veiki kai būni vienas/a namuose? Priklauso nuo nuotaikos: sėdžiu prie kompiuterio, skaitau, piešiu, gaminu valgyti, mezgu ar ką nors naujo sugalvoju
10. Kokios gėlės yra tavo mėgstamiausios? Bijūnai
11. Jeigu galėtum kalbėtis su delfinais, ko jų paklaustum? Ar jie  laimingi

11 mano klausimų

   1. Mėgstamiausi piešinėliai sąsiuvinių paraštėse?

   2. Kas daro tave laimingu? 

   3. Skaniausias patiekalas

   4. Ką laikai tikru draugu?

   5. Mėgstamiausia šventė? Kodėl?

   6. Ar turi kam nors fobiją?

   7. Vaikystės prisiminimas

   8. Labiausiai nervinantis žmonių būdo bruožas?

   9. Ar tiki Dievu?

  10. Svajonių šalis?

  11. Ką manai apie mane?

Blog'ai, kuriuos tag'inu:

http://www.urciuk0.blogspot.com/

http://nestulis.blogspot.com/

http://jauniuslt.blogspot.dk/

http://ltdiana.blogspot.dk

Savaitė, kaip savaitė

Sveiki, mielieji, na ką baigiasi dar viena savaitėlė.
Nežinau kaip jums, bet man ji pralėkė labai greitai. Kasdieną buvo paskaitos, tad nuobodžiauti tikrai neteko. Na gerai mūsų danų kalbos mokytoja susirgo, tai visą savaitę danų kalbos mokymesi atostogavome, bet  vis dėlto nereiktų taip džiaugtis, nes egzaminas jau už dviejų savaičių, o mes dar net nepradėjom nagrinėti dviejų knygų. Šį reikaliuką ruošiuosi padaryti savaitgalį, aišku jeigu per daug netingėsiu, nes ir taip kartais būna. Kas čia dar.... Aij va prisiminiau, trečiadienį mane pagyrė pats ekonomikos dėstytojas, nes išėjus V ir L nebeliko su kuo šnekėtis, tai pratimai buvo atlikti kiek per greitai, dėl to gavau leidimą išeiti anksčiau. Beje jeigu dar kas nežino, tai mano rytai prasideda važiavimu į akademiją jau nebe dviračiu, bet 6A autobusu. Taip sutinku, kad taip yra patogiau (išskyrus tai, kad gali į jį pavėluoti, o tai reiškia, kad vėluosi į akademiją, nes kitas patenka į kamštį, o tada jau 10 minučių kelionė prasitęsia iki pusvalandžio ar ilgiau), tačiau kartais pasiilgstu savo kelionių dviračiu, kurios taip gerai praplaudavo galvą prieš darbo dieną. Bet kaip yra taip yra, nieko nepakeisi, reikia tik džiaugtis, kad pasitaikė man toks malonumas.  

Žinote, jau bučiau pamiršusi svarbiausią savaitės įvykį  - susirašinėjimą su Danijos geležinkelio tinklais. Žodžiu situacija buvo tokia, aš kaip balta varną šioje sistemoje identifikacijos kodą pasirinkau mamos kreditinę kortelę, su kuria apmokėjau bilietus, visai neišsiaiškinus, kad būtent šį dokumentą reikės pateikti įlipant į traukinį. Visa tai išsiaiškinus be abejonės labai išsigandau, bet po kelių susirašinėjimų su atstovu iš DSB viskas laimingai išsisprendė ir dar atgal nusipirkau bilietą už 149 DKK, kas yra jau labai pigu, tad džiaugiuosi dar ir tuo.

Šiandien eisiu į žibintų šventę, tad labai įdomu, kaip ten viskas bus. Jau laukiu... O jums linkiu gražaus savaitgalio:)

Beje dalinuosi labai išskirtiniu pyrago receptu, kurį ruošiausi labai ilgai išbandyti. Koks gi skonis? Na kaip pasakė mažylė tai kažkas tarp pudingo, guminukų ir pyrago. Pabandykite patys suprasti koks gi tas skonis. O Forelle viską labai tiksliai aprašė, tad prašom išbandyti, skonis labai įdomus. Taigi pyragas "Koriukas"

Kai apninka keistos mintys....

Kažkoks labai keistas jausmas apsėda šiuo metu mane. 

Ar tie kalėdiniai papuošimai mane veikia, ar kas. Bet jaučiu, jog laikas po truputį pradeda lėtėti, tikrai nesakau, jog dienos pasidarė labai lėtos, tikrai ne. Turiu omenyje, jog viskas pradeda susidėti galvoje į savas vietas. Kartais pasižiūriu likusiųjų Lietuvoje nuotraukas iš gimtadienių, vakarėlių, mokyklos švenčių, tada suvokiu, jog ir aš galėjau jose būti, bet tuo pačiu žinau, jog aš jau nebe priklausau tam, tai jau praeitis, o dabartis visai kitokia, ji Danijoje ir nors esu didelė patriotė ir Lietuva visada išliks mano tėvynė ir kitos šalies niekada nevertinsiu, kaip vertinu ją, bet žinau, jog viskas keičiasi, o tai reiškia, jog keičiamės ir mes. 

Vakar netikėtai perskaičiau buvusios klasiokės mintį „Bet žmonės auga, tenka priiminėti sprendimus, kurie nulems tolimesnę ateitį...“ ir su ja sutikau visu šimtu procentų. Mūsų gyvenimas nestovi vietoje, jis juda ir neša mus tarsi vėjas rudeninius lapus, bet mes negalime to sustabdyti, galime tik prisitaikyti ir išnaudoti visas likimo siunčiamas galimybes, jog paskui netektų gailėtis, nugyvenus 105 metus, tačiau nieko nepadarius, nieko nepalikus ateities kartoms („Trečio dešimtmečio panelė“  Sophie Kinsella).

Štai tokie keisti jausmai tvyro manyje, turbūt ir gūdusis ruduo čia prisidėjo, juk jau paskutinis šio metų laiko mėnesis aplankė mus. Tačiau, manau, tokios mintys yra labai geras dalykas, juk pripažinkim metai baigiasi, o ką gi per juos nuveikėme ir yra dabar laikas apgalvoti.

Šiltų vakarų( tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme)! Ačiū, mielieji,  kad skaitote šiuos mano paistalus.