2013 m. sausio 19 d., šeštadienis

Savaitė po egzaminų, kitaip sakant atostogos



Na, ką, o aš ir vėl tyliu. Ir tikrai negalėčiau pasakyti, jog tyliu, nes neturiu laiko, to laiko kaip tik šią savaitę labai daug, bet vis dėlto, kaip neatrandu laiko parašyti, būtent čia, taip neatrandu. O ką gi aš veikiu. Man jeigu ką, tai ši savaitė visiškai laisva, bet tiek visko prisigalvojau, prisimąsčiau, kad to laisvumo per daug ir nebeliko. Bet apie viską iš pradžių.
Praeitą savaitę buvau iš tiesų labai užsiėmusi. Pradžioje pristatėme savo projektą, o paskui dvi dienas ruošiausi egzaminui, ir žinote ką, man jis nenusisekė, net labai nenusisekė, nes kaip dabar pati suprantu, tai patį egzaminą suvokiau klaidingai, todėl ir pažymys buvo atitinkamas. Gėda sakyti, bet  4 (pagal danišką sistemą tai yra šiek tiek žemiau vidurio). Dėl to be abejonės labai išgyvenau, bet padedama draugų, artimųjų, kursiokų nurijau tą karčią piliulę ir judėjau toliau. Kadangi nusimatė atostogų savaitė, be abejonės butų smagiau jeigu tokios savaitės būtų leidžiamos Lietuvoje, bet ne viskas taip paprasta, tai nulėkiau į biblioteką ir iš karto pasiėmiau tris knygas (šį kartą angliškas). Dvi „Ir velnias dėvi Prada“ autorės, jeigu ir nesate skaitę knygos, tai filmą tikrai matėt.  Žodžiu knygos labai praprasto turinio, bet būtent tai, ko man šiuo metu reikia. Nebe reikalo, šios dvi knygelės per tą laisvą savaitę buvo greitai sugraužtos. O trečioji laukia savo laiko, nes tiek šrifto dydis, tiek knygos apimtis, tiek autorė, ir jos gyvenamasis laikotarpis, man reiškia tik vieną – skaityti nebus lengva, bet kaip nors.
Be knygų skaitymo dar užsiėmiau darbo paieškomis ir nors apėjau daugumą restoranų, šiuo metu laisvų vietų, indų plovėjo pareigose, nebuvo, bet ši patirtis man pravertė, patobulinau šiek tiek savo danų kalbos žinias ir šiaip pabendravau su kitokiais žmonėmis.
 Trečias dalykas, tai pagaliau atšventėme V gimtadienį, ir ne šiaip kokį, bet visą  20-ąjį. Nors šiaip, kaip ir gimtadieniui priklausytų tortas, bet šį kartą nešiausi skruzdėlyną, žinodama, jog panelė šį saldumyną dievina. Praleidau puikų vakarą ir nors ruošiausi ir grįžti pėstute (tik 4 km:D), tačiau vakaras prabėgo  labai greitai, o vidurnaktį eiti namo tiek pabijojau, tiek patingėjau, tad grįžau autobusu.


O štai po kelių dienų apsilankė pas mane kitas bendrakursis L, su kuriuo pirmiausia apėjom parduotuves, nes  aš vis dar lakstau po kelias, jeigu žinau, jog kažkurioje man reikalingas produktas pigesnis, o paskui kepėm Tarte Tatin, nors tai buvo jau tikrai ne pirmas ir ne antras kartas kepimo, bet jau kad nesisekė tai nesisekė. Keramikinę formą jau buvau naudojusi, tad net negalvojusi paėmiau būtent ją. Šis kartas buvo lemtingas ir ji sutrūko, tiesiai ant viryklės. Kaip turbūt suprantant valyti turėjau ką. Tada pasiėmiau išardomą formą, nes vis dėlto tešla jau buvo šaldytuve ir pyragą tikrai norėjosi iškepti, bet kaip ir tikėjausi forma nebuvo sandari, tad nemažai kas išbėgo paprasčiausiai pro kraštus. Bet pyragas iškepė ir nors ne taip kaip kitais kartais, ir karamelės likę buvo jau visai ne daug, bet skonis vis dėlto buvo geras. 
Štai taip daužydama, gadindama, o paskui taisydama ir leidau savaitę.
Girdėjau Lietuvoje, kaip reikiant šalta, tad nesusirkit!!!


P.S. Toks netyčiukas įvyko, tad kovo viduryje grįšiu į Lietuvą, dėl ko be galo džiaugiuosi. J

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą