2012 m. spalio 28 d., sekmadienis

Trinta moliūgų sriuba, arba besidžiaugiant Saulės sprinduliais


Labutis, 
sveikinuosi su jumis šviesų sekmadienio rytą. Kokia gi gali būti nuotaika, kai už lango šviečia Saulė, o viduje taip šilta šilta. Kadangi esu viena namuose, man jau net priminė tradicinį kalėdinį filmą (visi jį matėt šimtus kartų, tai ką čia dar kartotis), o ir iš tiesų, kiek gi čia iki tų Kalėdų beliko, tai ir laiką skiriu nebūtinai labai svarbiems reikalams ar kažkokioms pareigoms. Taigi ką aš veikiu? Be abejonės laiką ryja internetas, bet ką padarysi, kai šioje vietoje esančios informacijos tiek daug ir įdomios. Jau seniai neteko KAIP REIKIANT vartyti kulinarinių tinklaraščių, tad šiandienos rytas tam kaip reikiant pasitarnauja. Vėl atgimsta mano svajonė rašyti būtent kulinarinį tinklaraštį. Nežinau čia veikia ta Saulės šviesa, ar kas,  bet vis dėlto pagalvoju, o kodėl gi jos neįgyvendinus, juk galima mano daniškuosius įspūdžius puikiai suderinti su eksperimentais virtuvėje. Tad nors anksčiau dalinausi su jumis tik nuotraukomis, tačiau nuo šiol pasistengsiu įdėti ir receptus, juo labiau, kad ir taip sulaukiu nemažai prašymų, kad pasakyčiau juos. Kadangi papasakoti nelabai ką naujo beturiu, nebent, kad perskaičiau virš 60 puslapių apie santuokos teisę, bei skyrybų atveju naudojamus turto padalinimo įstatymus, ir organizacijos kultūros formavimą, tai dar ne viskas, rytojui dar liko marketingas su savo pardavimo gudrybėmis ir t.t.

O dabar grįžkime prie to recepto. Šį kartą tai bus trinta moliūgų sriuba, o kadangi dabar kaip tik šių gražuolių laikas, nepamiškit ir helloween‘o, juk galima jį ir kitaip interpretuoti, ne tik švęsti iki ryto. Turbūt jau daugumos šeimininkių virtuvėse garuoja šis kvapnus valgis, o aš jį pirmą kartą paragavau prieš penkerius metus, vėlgi ne Lietuvoje. Tuo metu mokiausi Vokietijoje ir mano šeimos (vokiškosios) namuose tai buvo gana dažnas patiekalas. Lietuvoje trintos sriubos dar buvo labai didelė naujiena, tad grįžus šis grožis tuojau pat nukeliavo į savaitgalio pietų sąrašą ir buvo išbandytas daugybę kartų naudojant vis moliūgą ir .... tai kas likę namuose. Turbūt labiausiai pavykusi ir man kol kas skaniausia sriuba buvo su kokosų pienu, bet matote visų skoniai skirtingi, tad kol kas kartoti jos negaliu, bet kitais metais būtinai, vien dėl savęs, kad ir kaip savanaudiškai tai skambėtų. Tačiau nenorintiems eksperimentuoti šį kartą tradicinė rudeniškas moliūgienė.

Trinta moliūgų sriuba

Reikės:
Pusės moliūgo
2 nemažų morkų
2 bulvių
svogūno galvos
3 skiltelių česnako
puodelio neriebios grietinėlės, arba pieno
vištienos sultinio, arba (gyvenu vegetarų šeimynoje) vandens
alyvuogių aliejaus
kieto sūrio
druskos
 paprikos miltelių (tiek aštrių, tiek saldžių)
petražolių
juodųjų pipirų
skrudinto batono, tik visi, nuo prancūziškojo iki „Toast“

Pirmiausia svogūną ir česnaką supjaustome nedideliais gabalėliais, bei pakepame keptuvėje su alyvuogių aliejumi, kol suminkštės. Tada į keptuvę keliauja kubeliais supjaustyti moliūgai bei morkos. Visas daržoves kepame 4 minutes, tad į nemažą puodą suverčiame keptuves turinį, supjaustytas bulves bei  sultinį (vandenį). Būtų geriausia, jog skystis apsemtų daržoves. Verdame, kol daržovės suminkštės, maždaug 20 minučių, tačiau jeigu laiko netrūksta, pusvalandis bus dar geriau. Išvirusias daržoves paskaniname prieskoniais bei druska ir dar paverdame pora minučių. Tada nukeliame nuo kaitros ir sutriname virtuviniu trintuvu, daugumai geriau žinomu, kaip blenderiu. (Jeigu mėgstate labai tirštą sriubą, tada prieš trinant nupikite dalį vandens.) Sutrynus paragaujame, jeigu trūksta prieskonių jų įdedame daugiau, bei supilame grietinėlę.
Sriuba paruošta. Jeigu norisi nustebinti namiškius galite viską patiekti pačiame moliūge, tačiau tam reikės šiek tiek kantrybės, nes teks išgremžti moliūgo vidų, o jie ne taip lengvai pasiduoda.
Štai kaip man tai pavyko. Tikiuosi bus skanu. Beje nepamiškite petražolių, kietojo sūrio, kuris sustiprins skonį, bei skrudintų duonos riekelių. Skanaus!

Gražios savaitės!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą