Labas rytas! Uoj, jau vakaras...

Taigi nuo paskutinių žinių praėjo jau nemažai liko. Ir štai dabar ketvirtadienis, sėdžiu ir mąstau, VISKAS, jau beveik. Na dar 3,5 valandos ir atostogos.  Kodėl gi aš čia taip jau sakau „viskas“, nors nevisai dar viskas (skamba kvailai, bet nežinau, kaip gražiau pasakyti)? Ogi projektas, mūsų gerbiamas projektas baigtas ir dabar ilsisi dėstytojų pašto dėžutėse ar kompiuteriuose. Štai dėl ko jaučiu, jog jau nebe daug liko. Bet apie viską iš pradžių....

Pirmadienis kaip ir niekuo neišsiskyrė, bet buvo tikrai pirmadieniškas. Viskas prasidėjo Organization Psychology paskaita su seniai jau matytu Jens‘u, kuris pagaliau grįžo iš Anglijos. Kadangi tai gana teorinė paskaita, tai ir mokytis ją nėra itin įdomu. Šį kartą dėmesys kreipiamas daugiausia į grupės ir komandos skirtumus, bei jų efektyvumo didinimą. Na, kaip čia pasakius, būna ir įdomiau. Po paskaitos pajudu namučių, nes iki danų kalbos kursų dar visos trys valandos ir šį tarpą produktyviau panaudoju būdama namuose, nors nelabai žinau, ką aš per tas valandas nuveikiu... laikas bėga greitai ir štai jau aš vėl akademijoje, laukiu danų kalbos mokymų pradžios. Kadangi eismas šią dienelę tiesiog baisus ir visi tik ir kartoja: traffic, it’s traffic, tai mūsų naujoji mokytoja pavėluoja. Pasinaudodamos turimu laisvu laiku, aš ir V nulekiam iki karjeros centro pasiimti geltonųjų dėžučių su informacija apie miestą, o svarbiausia, nemokamais bilietais į muziejus, galerijas ir panašiai.  Žodžiu labai geras dalykas ... O tada jau prasideda ir mokymasis. Mokytoja labai miela. Pastaruosius penkerius metus gyveno Berlyne, o dabar grįžo atgal. Beje jos mama čekė, tad mūsų grupėje esantiems čekams, buvo itin malonu išgirsti, kai ji pradėjo kalbėti čekiškai. Manau, jog tikrai sutarsime, o ir jos mokymo būdai visai kitokie, nėra tiek daug laiko švaistymo, viskas greičiau, o ir žodžius ji taria aiškiau, o tai ypač svarbu bandant perkąsti daniškąjį tarimą. Štai taip ir prabėga pirmoji savaitės diena, o kuo toliau tuo gražiau, kaip galima būtų pasakyti. Antradienis pasižiūrėjus į tvarkaraštį atrodo itin paprastas, paskaitos iki pietų ir jokių kursų daugiau, tačiau.... visada turbūt yra tas tačiau. Po paskaitų atėjo laikas projekto pabaiginėjimui, o jau kai jį pradedi, tai greitai nelauk. Vis dėlto šiaip ne taip viską sustatom į vietas, ištaisom klaidingus sakinius, papildom rekomendacijas ir viskas, projektas beveik pabaigtas. Lieka tik susirašyti tvarkingai turinį, sudėti puslapio numerius ir atspausdinti. Kas gi čia? Tačiau tam kažkam namuose užtrunku dar pora valandų, tad dar viena diena, kuri turėjusi būti trumpa ir lengva pasidalina į dieną nuo pusryčių iki vakarienės, nes visa kita užimta kiek įmanoma. Trečiadienis nežadėjo nieko geresnio, nes šį kartą jau ir tvarkaraštis buvo perpildytas. Paskaitos nuo 8 ryto iki 6 vakaro. Na aišku ką čia skųsiesi, bet vis dėlto man daugoka. Pradžioje teisės paskaitos, ir tai ne šiaip sau, o su vertintojais. Dar prieš prasidedant paskaitai  Bjarke atėjo į kabinetą ir pagrasino ginklu, kurį naudojo praeitoje pamokoje, jeigu nebūsim gerai pasiruošę. Taip, jis mėgsta šokiruoti, bet vis dėlto mokytis yra tikrai įdomu, nors ir nelengva.  Po pietų prasideda Organization psychology paskaita (nelabai žinau, kaip tai turėtų būti verčiama į lietuvių, tad ir neverčiu). Pirmą kartą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai susipažįstam su po Kalėdų laukiančiu egzaminu. Reikės perskaičius keturis straipsnius apie bendroves atsirinkti, kur kokios problemos ir kaip jas reikėtų spręsti, padaryti prezentaciją apie tai, o paskui per duotą 15 minučių pasiruošimą papildyti savo skaidres, pagal tai kokį klausimą išsitraukei, ir atėjus į atsakinėjimą 10 minučių pasakoti apie savo pasirinktus problemos sprendimus, naudojantis ir teorija ir skaitytu straipsniu. Tad būtent tai ir išbandome paskaitos metu. Kol kas ne individualiai, o komandose, bet ir tai nemaža patirtis. Nors nuovargis jau pasiekia viršūnę ir daugiau nieko nesinori, kaip tik grįžt namo, pasidaryti kavos ir slapper af, kaip danai sako, bet dar danų mokymasis prieš akis. Gerai, jog pamoka pasirodo įdomi, naudinga ir išmokstame tikrai daug naujų dalykų. Šį kartą dėmesys kreipiamas į modalinius veiksmažodžius jų naudojimą ir ateitis laiko formavimą, taigi tikrai nemažai. Bet dėl to tik geriau. Nes tas laiko eikvojimas pasišnekėjimams, kai vis tiek viskas vyksta anglų kalba, man atrodo ne itin tinkamas būdas mokytis. Aišku čia mano nuomonė, ir daugumai jau dabar yra ganėtinai sudėtinga, bet kadangi mano noras išmokti šią kalbą yra labai didelis, tai ir pastangas dedu kiek įmanoma didesnes. Taigi dar viena diena baigta ir jau savaitė pakrypsta į antrąją pusę, tai guodžia. Važiuodama namo apie tai tik ir tebemąstau, nors ramybės neduoda dar ir neperskaityti marketingo knygos puslapiai. Bet veju tas mintis į šoną ir galvoju tik apie vakarienę, o kas toliau, jau kaip nors. Grįžusi greitai užsikaičiu vandenį makaronams, nes laiko gaminti kažką sudėtingesnio jau nebėra, o alkis bando sugraužt iš vidaus. Kol verda spageti, dar spėju išsiurbti kambarius, nes dulkių, žemių, maisto trupinių pilnos grindys. Tada išgirstu, jog kažkas grįžo, pasirodo tai šeimininkė, kuriai trečiadienis irgi ypatingas, nes darbas kaip ir man iki 6 vakaro. Sužinau, jog šiandien vakarieniausime dviese, nes mergaitė pavalgys pas draugę. Jei parsinešus špinatų dar pasidarome špinatų padažo prie makaronų ir sėdame vakarieniauti. Nors ir labai malonu taip ramiai valgyti besišnekučiuojant, tačiau marketingas nelaukia, tad suskumbu imtis skaitymo. Nuovargis vis dėlto pribaigia ir santraukos jau nebepajėgiu įveikti, nors ilgiau pagalvojus prieinu prie išvados, kad gal apibendrinimą, kaip tik ir bus  labai gerai perskaityti ryte, jau atvykus į akademiją, nes juk visada vietoje būnu anksčiau ir turiu šiek tiek laisvo laiko. Apie tai galvodama greitai persirengiu ir į lovytę. Dar viena diena baigta. Na, o ketvirtadienis tai šiandiena ir apie ją nėra itin daug ką papasakoti. Pradedame naują dalyką Marketingą, kuris nors ir teorinis, tačiau, turbūt dėl poveikio mūsų gyvenime, pasirodo labai įdomus dalykas. Išsiaiškinus pagrindinius teorinius dalykus imamės analizuoti vieno iš didžiausių prekybos centrų Danijoje Netto marketingo strategiją naudojantis keturiomis P: price, place, promotion and product. Kadangi šis prekybos centras lankomas turbūt visų, tai ir išskirti jų strategiją nėra sunku. 

Visai įdomi paskaita pasirodo, gaila, kad jos bus tik 5 šį pusmetį. O po paskaitos suskumbame spausdinti savojo projekto. Bet niekas greitai nevyksta, nes pasirodo su mokyklos printeriais yra kažkokių problemų ir jie visų tekstus iškraipo, kaip jiems vieniems norisi. Tačiau iš vieno lietuvio sužinau, jog reikia nueiti pas IT specialistą ir jis viską sutvarkys.  Ačiū ir tam kuris paaiškino, kur gi čia problema ir tam, kuris ją išsprendė. Tad pagaliau laimingai viską išsispausdiname, pradžioje pirmąjį puslapį, paskui ir visus kitus. Štai dėl ko dabar jau jaučiu, jog VISKAS, su ta pačia mintimi galvoje ir grįžtu namo.  Pagaliau ramiai prisėdu pasikalbėti su šeima, bei panaršyti internete tik šiaip, įsijungiant Delfi ir pan. Štai tokios žinios iš Lietuvos kaimynės (juk tereikia perplaukti Baltijos jūrą).

P.S Ačiū vienai mielai mergaitei, kurios laiškas man labai praskaidrino savaitę.

P.S.S. Neužmirkit savo pareigos ir dalyvaukite sekmadienį vykstančiuose rinkimuose, juk tik taip galite nuspręsti, kas turėtų vadovauti valstybei ateinančius ketverius metus. Mano nuomone, yra juokinga skųstis kažkuo, jeigu neįdėjai jokių pastangų. Tai tiek, paagitavau šiek tiek, o aš šią atrakciją jau atlikau. Laiškas, tikiuosi, sėkmingai pasiekė ambasadą.