Šiandien
jaučiuosi tokia pakylėta... Rytas prasidėjo nuo mišių, vėliau daug skaičiau
knygelių danų kalba ir panašiai leidau laiką. Tačiau apie trečią valandą supratau,
jog noriu kažko naujo. Ką gi tas „naujo“ galėtų reikšti, turbūt paklausite...
Ogi užsimaniau pasivažinėti dviratuku, įkvėpti gryno oro ir pasikrauti prieš
savaitę. Man tai tikrai pavyko. Nors važiavau neplanuodama kur, tačiau taip jau
gavosi jog atsidūriau pirmiausia parkelyje, kurį buvau nusižiūrėjusi vasarą.
Tačiau nebūtų Danija, pradėjo lyti. Tačiau ir čia ne bėda, medžiai atstojo skėtį,
o ir pats lietus greitai baigėsi. Pajudėjau toliau. Kadangi oras nors ir
besikeičiantis, tačiau buvo gražus tai pasukau link jūros. O jau besiruošdama
leistis į paplūdimį (nebijokit, nesimaudyti), akis užkliuvo už kito parko
įėjimo ir nupieštų elnių. Tik tada prisiminiau, jog tai garsusis elnių parkas,
kuriame, kol kas neteko lankytis, tik pravažiuoti pro šalį. Likau sužavėta,
nors ir pradžioje su nedidelę baime (praeitą rudenį mielas arkliukas žaidė su
manimi, o tai reiškia – kandžiojo man nugarą, kažkodėl nors ir ne arkliai, bet
man elniai pasirodė panašūs kažkuo), pajudėjau į parko gilumą. Nors galima būtų
pasakyti jog tai paprastas parkas, bet gyvūnai viską keičia, o ir be gyvūnų galima
įžvelgti skirtumų, nes viskas labai natūralu, paprasta, bet nemažiau gražu. Apėjusi
parką, kuris iš tiesų nemažas pajudėjau toliau. Šį kartą jau tikrai prie jūros.
Kadangi buvau pasiėmusi šiltos arbatos, tai žvarbumą šiek tiek pamažino, tačiau
vėjas tai o joj oj.... Štai taip besitrankydama iš vieno galo į kitą, tačiau su
puikia nuotaikas grįžau iš pasivažinėjimo. Va dabar jau tikrai jaučiausi
pasiruošusi savaitei, kuri tikiuosi nebus nei ilga, nei labai sudėtinga. O kas
po to, čia jau žiūrėsim...
P.S. Labai
tikiuosi, kad šios nuotraukos šiek tiek įdomesnės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą