Grįžus namo (riešutų ir razinų rutuliukai)

Prisipažįstu jog nerašiau jau ilgai, turbūt pora savaičių ir man dėl to labai gaila. Bet kai visi tiek pasiruošimai kelionei, o  paskui džiaugsmas jau esant namuose, tai tos dienos lekia neįtikėtinai. Buvau parašiusi, jums dar oro uoste, bet paskui taip jau susiklostė, jog paskelbti nebespėjau. Bet vis tiek dalinuosi įspūdžiais šeštadienio vakaro įspūdžiais:

Sveiki, mielieji, taigi neįtikėtina, bet aš jau oro uoste, kelyje link namų. Pagaliau... Aišku negaliu skųstis šie 4 mėnesiai buvo puikūs: teko daug naujų dalykų pamatyti, susipažinti, išmokti. Nors ne visada buvo labai lengva, bet buvo įdomu. O, mano nuomone, gyventi įdomiai ir yra svarbiausia. Tad viena trečioji metų pralėkė labai greitai ir labai „kitaip“ žodžius buvo tikrai smagu. Bet visgi namo grįžti visada smagu, tad ir dabar laukdama lėktuvo jau galvoju ką veiksiu grįžusi, su kuo susitiksiu, ar bus smagu. Bet apie tai, po trijų savaičių, kai ateis laikas jau išvykti.

Jums įdomu, kaip sekėsi  man egzaminai??? Tikėjausi blogiau, bet gavosi dar visai pusė bėdos nors ir ne per geriausia, bet ir dėl to džiaugiuosi, nes šie egzaminai buvo tik bandomieji. Juos reikia išlaikyti. O tai tikiuosi pavyko padaryti.

Su gera nuotaika ir lūkesčiais grįžtu į tėvynę. 

Gavau dovanų nuo dviejų brangių žmogučių...

Bet tai jau praeitis, nes Lietuvoje esu jau visas 5 dienas, ir vis dar negaliu atsidžiaugti. O jau oras....

Receptas iš knygos "Dovanos iš virtuvės", tik šiek tiek pakoreguotas (kaip visada)

Riešutų ir razinų rutuliukai

Reikės:

150 g. mėgstamų riešutų (šį kartą tai buvo graikiniai)

150 g. razinų

150  g. džiuvėsėlių

2 šaukštai vyšnių likerio (galima keisti bet kuriuo kitu likeriu ar net sultimis. Aš šį kartą dar įpyliau šiek tiek spanguolių sulčių)

1/2 a. š. vanilinio cukraus

3 lašai romo esencijos (nebūtina)

3 šaukštai tamsaus sirupo arba medaus

cukraus pudros

Razinas pusvalandžiui užmerkti karštame vandenyje. Įpilti šiek tiek likerio. Riešutus šiek tiek pakepinti keptuvėje ir susmulkinti kavamale ar "blenderiu". Tą patį padaryti ir su džiuvėsėliais ir razinomis. Viską sumaišyti. Į mišinį suberti vanilinį cukrų, likerį arba sultis ir romo esenciją. Gerai sumaišius formuoti graikinio riešuto dydžio rutuliukus ir juos apvolioti cukraus pudroje. Rutuliukus dėti į popierinius krepšelius. 

Valgyti patiems ar neštis š svečius. Labai skanus ir sveikas saldumynas. Skanaus:)

Paskutinis savaitgalis prieš grįžtant namo

Vakar teko gerokai „pasikultūrinti“ taigi pirmiausia apsilankiau Ajos (šeimos draugės, kuri patapo jau ir mano draugė) fotografijų parodą, nes pagaliau ji užbaigė mokyklą ir visi baigiantieji surengė gražią parodą. Tikrai buvo į ką pažiūrėti.  O ypač įstrigo nuotraukų serija apie senatvę, kuriose vaizduojamas vienos moters kasdiena. Viskas pavaizduota taip estetiškai, taip gražiai, kad negalėjau atsigrožėti. Kadangi paroda vyko pačiame centre, tai iki jo reikėjo kažkaip nukakti. Viskas būtų gerai, nes atstumas tikrai nėra didelis, bet kadangi dangus nepagailėjo sniego, kažkur 30 cm, tai ta kelionė buvo žymiai sudėtingesnė ir rezultatas šlapi batai ir sušalusios kojos, bet juk taip ir pajuntam tikrąją gamtą... 

Grįžę pavalgėm vakarienę ir atėjo laikas man vėl judėti. Ir nors labai labai tingėjau, bet mintis, jog jeigu neišeisiu laiką leisiu prie gyvenimą gadinančio daikto, vardu kompiuteris, išvijo mane. Ir nebe reikalo, nes koncertas buvo dieviškas. Jis vyko manojoje Šv. Luko bažnyčioje, tad keliauti niekur nereikėjo, todėl likau sausa, nors ir su trumpučiais aulinukais. Na, o dabar šiek tiek apie patį koncertą.  Nežinojau, kada reikia ateiti, todėl bažnyčios duris pasiekiau kažkur 19:45 ir nusistebėjau, nes žmonių kaip ir nebuvo matyti, galvoje net apmąsčiau gal ne tas laikas ar kaip. Tačiau akys mane vis dėlto apgavo, nes dauguma buvo susėdę pačiame priekyje ir aukšti suolai tiesiog paslėpė sėdinčiuosius. Bažnyčia skendėjo žvakių liepsnelės, o iš kraštų stovėjo milžiniškos žaliaskarės. Neįsivaizduoju, kiek žmonių reikėjo joms atgabenti, bet tikrai nemažai. Tai betyrinėdama aplinka ir sulaukiau koncerto pradžios. Tai buvo daniškų kalėdinių psalmių popuri su tam tikromis jazz improvizacijomis. Kas mane pažįsta, žino, jog kas jau kas bet džiazas man ne prie širdies, bet tą vakarą salmių ir džiazo derinys labai tiko, net ne tiko, buvo fantastiška. Ir kaip pranešė, jog tai jau paskutinis kūrinys norėjosi šūktelti: Jau??? Tikrai labai smagiai praleidau vakarą. Beje akis užkliuvo už dviejų senyvo amžiaus moteraičių, kurios taip mielai šnekučiavosi. Tas jų akyse tvyrantis džiaugsmas mane labai gerai paveikė, jeigu ne išvaizda ir balsas, paveiktas pragyventų metų, būčiau pagalvojusi, jog šnekasi dvi paauglės mergaitės apie naują simpatiją ar matytus batelius. Buvo neįtikėtinai smagu.

Mielieji ir jūs nepamirškite, jog ir maži dalykai gali atnešti daug laimės ir džiaugsmo, mėgaukitės jais.

Penktadienio vakaras su "Skruzdėlynu"

Sveiki mielieji, vėl aš čia!!!

Na, ką mano didieji darbai jau kaip ir baigėsi, projektas beveik pabaigtas,  lieka jau tik sutvarkyti viską kaip reikiant, kad būtų malonu skaityti. Aišku sakau jog nedaug liko, bet tam žmogučiui, kuris tvarkys dar tikrai laukia ne viena valanda darbo... O nuo paskutinio mano įrašo visko čia įvyko. Pasisvečiavimas pas rumunus tikrai pavyko, buvo labai smagu, pasišnekėjom, valgiau tikrą mėsos kepsnį (4 mėnesius jau to nebuvau burnoje turėjusi), buvo skanu, bet tikrai nesu didelė mėsaėdė, taip kad šis maisto produktas tikrai nebuvo man kažkas tokio. Po vakarienės pajudėjau namo, nes nors atstumas juokingai mažas, bet norint grįžti užtrunka apie valandą. Kadangi dar nebuvau mačiusi pasipuošusio miesto, tai pagalvojau, jog išlipsiu centre ir paskui maloniai pasivaikščiodama pareisiu namučių. Pradžioje tikrai buvo smagu, dairiausi, grožėjausi, bet paskutinis šimtas metrų buvo bėgtute, nes visgi tas -7 šį tą reiškė... Taip kartais šiek tiek esu lengvabūdiška, tad nenuostabu, jog vakar pasijaučiau kaip ir nelabai kaip. Visgi peršalimas pasigriebė mane, tad šias dvi dienas padidinau ir taip didelius arbatos kiekius, stengiuosi ilsėtis, juk norisi grįžti namo sveikai. Na, bet kad sirguliuoju tai nereiškia, jog negaliu gaminti...

Gruodžio 6-ją pas mane apsilankė Šv. Nikolausas

Taigi šį kartą skruzdėlynas, turbūt visi žinot apie ką aš, bet mano daniškoji šeimynėlė tikrai nenumano. Kadangi šiandien aš viena namuose, tai galėjau imtis gamybos iš peties. Vis dėlto nors ir be galo skanu, bet laiko taip pat užtrunka. Bet skubu dalintis, gal dar spėsite namiškius palepinti skanumynu šį savaitgalį. Beje, būčiau jau pamiršusi iš kur šis receptas. Jį gavau iš mielosios Dianos, o paskui jau sau prisitaikiau. Ačiū jai...

"Skruzdėlynas"

Reikės

Tešlai:

3 didelių kiaušinių

9 šaukštų miltų

Sirupui:

Stiklinės medaus

½ stiklinės vandens

4 šaukštai cukraus

Aliejaus (kepimui)

Aguonų (papuošimui)

Kiaušinius šiek tiek paplakame ir sumaišome su miltais. Ilgai ir nuobodžiai minkome. Tai gali užtrukti... Tešlą daliname į 6 gabalėlius ir kiekvieną iškočiojame kiek įmanoma ploniau, kai jau nebeeis kočioti dar ploniau, tada supjaustome nemažais gabalėliais ir kiekvieną dar kartą iškočiojame (kol tešla taps permatoma).

Man sekasi, nes nors čia dar matyti sveikas gyvas kočėlas, bet kočiojant paskutinį gabalėlį sugebėjau jį sulaužyt, taip kad ryt teks ieškoti pakeitimo, nes vis dėlto įrankis reikalingas

 Kai visa tešlą bus iškočiota (aš viską metu į vieną krūvą, kol kas nebuvo, kad suliptų) keptuvėje ar kitame plačiame inde kaitiname aliejų. Metame tešlos skiauteles į karštą aliejų ir verdame, kol tešla taps gražios šviesiai rudos spalvos, tai trunka labai trumpai, gal kokias 10 s. Skiauteles dedame į vienkartiniu rankšluosčiu išklotą skardą, tam, kad nuvarvėtų aliejus. 

Kai viskas išvirta, tada imamės sirupo gaminimo. Medų pašildome, supilame vandenį ir cukrų. Kaitiname, kol cukrus ištirps. Lakštus dedame į lėkštę, tada gerai apipilame sirupu, dedame antrą aukštą ir t. t. kol nelieka. Man labiau patinka šį kiekį dalinti į dvi dalis, t.y. formuoti dvi eglutes. Jeigu mėgstate aguonas, jomis apiberkite kiekvieną aukštą, po to, kai jis apliejamas sirupu. Štai ir viskas.

Ragaukite, skanaukite ir džiaukitės gražiomis akimirkomisJ

Kalėdų belaukiant su žemės riešutų sviesto saldainiais

Sveiki, mielieji!!!

Nežinau kaip jus, bet mane jau apsėdo Kalėdų laukimo nuotaika: dovanų pirkimas, paskui pakavimas, o kai kurių gaminimas. O dar labiau tą nuotaiką stiprina oras, kuris neįtikėtinai šaltas, kažkur -5, bet dar prisideda drėgmė, taip, kad baisiai šalta.

O dienelės jau tik bėga bėga... Šiandien krikšto mama priminė, jog jau už 10 dienelių susimatysim. Iš tiesų neįtikėtina, kaip viskas greitai lekia. Be abejonės vis dar projektas mūsų galvose, bet stumiamės į priekį. beje vakar teko garbė apsilankyti viename studentų bendrabutyje, viskas tikrai labai įdomiai... Kadangi atvykau, kaip tik pietų metu, tai dalyvavau ir valgyme, na bent jau teoriškai, nes sėdėjau prie stalo. Spėkite, ką gi rumunai studentai gamino??? Pirmasis patiekalas - daržovių sriuba, o pagrindinis, kaip reikiant - sprandinė kepsnys su keptomis bulvėmis ir burokėliais. Pasijaučiau, kaip pas močiutę. Kadangi vakar atsisakiau, tai šiandien jau esu oficialiai užkviesta pietų, žiūrėsim ką sugalvos šį kartą....

na, o dabar grįžkim prie Kalėdų ir be abejonės kepinių. Nors šį kartą nieko realiai nekepiau, bet vis dėlto tai buvo saldumynai, kurie buvo labai gerai įvertinti nusinešus į svečius pas jau minėtuosius rumunus. Taigi ką gi aš nešiausi? Tai buvo žemės riešutų sviesto saldainiai su šokoladiniu glaistu, o kadangi aš kuo tuo tuo labiau įsimyliu šį produktą, tai pamačius saldainių receptą pernai metų Lietuvos kulinarijos tinklaraštininkų žurnale "Celsijus" žiemos numeryje, kurio dabar niekaip negaliu surasti iš karto nusprendžiau pasigaminti, o juo labiau, jog tai gali būti puiki kalėdinė dovana, mėgstantiems šį produktą...

Žemės riešutų sviesto saldainiai su šokoladiniu glaistu

Reikės:

300 g. žemės riešutų sviesto

75 g.  cukraus pudros

60 g. rudojo cukraus

30 g. sviesto (aš nedėjau)

180 g. sausainių trupinių ( naudojau pakelį Selgos)

Šlakelis romo (man per brangus šis gėrimas Danijoje, bet, manau skonį tik pabrėžtų)

Šokolado

Migdolų

Dubenyje sumaišyti žemės riešutų sviestą, sausainių trupinius, persijotą cukraus pudrą, rudąjį cukrų, kambario temperatūros sviestą ir viską gerai išmaišyti. Į masę šliūkštelėti  truputį romo ar kitą alkoholinio gėrimo. Dar kartą viską gerai išmaišyti. Drėgnomis rankomis formuoti nedidelius rutuliukus ir dėti į šaldytuvą bent valandai. Saldainiams šiek tiek sukietėjus į jų vidų kišti migdolus ir dar kartą gražiai suformuoti rutuliukus tada vandens vonelėje ištirpinti šokolado ir merkti kiekvieną saldainį į jį. Belieka pabarstyti viršūnėlę pabarstukais ir saldainiai paruošti ragauti.

Jie labai saldūs, tad puikiai tiks kaip užkandis prie kavos ar arbatos šaltais žiemos vakarais.

Gražiausiam metų mėnesiui prasidėjus...(Švediški meduoliai)

Na ką mielieji štai ir sulaukėm. Aš aišku nežinau, gal kažkas ir nelaukia paskutinio metų arba pirmojo žiemos mėnesio, bet man tai pats gražiausias mėnuo, kurio visada laukiu su didžiuliu noru imtis veikos būdingos tik šiam laikui, tik toms 31 likusioms dienoms iki naujųjų metų. Kepti, kepti ir dar kartą kepti... Taip dažniausiai prasideda mano gruodis, aišku nepamirškim, jog kyla ir visokių bėdelių atėjus šiam mėnesiui, nes susigriebiama, jog iki Kalėdų jau liko  nebe daug laiko, o ką gi padovanoti draugei, kaimynui, broliui taip ir nekyla minčių. Bet pripažinkim, net ir šios problemėlės yra malonios, nes susiraičius vakare fotelyje kartu su arbatos puodeliu ir dar šiltais sausainiais kyla daugybė minčių, o ir vašelis ar virbalai netikėtai ištraukiami iš gilaus spintos kampo. Juk pačių pagaminta dovana atrodo dar vertesnė. Tad praleiskim gruodį turiningai ir besiilsėdami po sunkios dienos pagalvokime, ką gi naujo atnešė mums 2012-ieji. Ar šie metai buvo geri, ar jaučiatės nuveikę užtektinai, o gal gerų darbų pusėje dar reikėtų pridėti kelis punktelius. Pagalvokite apie tai, juk dar yra laiko. Tad turiningo pirmojo žiemos mėnesio. O Danija jį pasitiko su šaltuku ir SNIEGU!!! Argi ne puiku? Šiandien lekiu į kalėdinę mugę.....

Beje kaip gi pradėsim be jau mano minėtų sausainių, tad dalinuosi dar vienu receptu. Vėl vienas iš praeitų metų hitų, keptų nebežinau, net kiek kartų, tai švediški sausainiai. Jų trapumas neįtikėtinas, o jeigu dar nepatingima iškočioti itin plonai, tad iš viso. Žodžiu pabandykite. O receptą radau Saulėtoje virtuvėje. 

Švediški meduoliai

150 g melasos sirupo (aš naudojau skystą medų)
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus („Demerara“)
375 g miltų
2 arbat. š. meduolių prieskonių
½ arb.š. kepimo miltelių
¼ arb.š. druskos
1 didelis kiaušinis

1. Nedideliame puode ištirpinti medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leisti masei užvirti, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelti nuo ugnies ir atvėsinti mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tokia tąsi kaip karamelė.
2. Dideliame dubenyje išsijoti miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuoti nedidelę duobelę, į ją įmušti kiaušinį, supilti paruoštą sirupą ir suminkyti tešlą (nors originalus receptas teigia, kad su stebuklu, kurio vardas „food processor“ tai bus gana lengva, o su rankomis – sudėtingiau, kadangi tešla labai lipni, norėčiau paprieštarauti ir pasakyti, jog su rankomis tešla taip pat minkėsi palyginti labai puikiai ir pakankamai lengvai). Jei tešla pernelyg lipni, pridėti šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą maždaug dviems valandoms (aš tešlą šaldytuve palaikiau pernakt).
3. Įkaitinti orkaitę iki 175 C temperatūros. Tešlą padalinti į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočioti (ploniau lygu geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspausti meduolius.
4. Kepimo skardas iškloti kepimo popieriumi. Meduolius perkelti ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepti orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!
5. Iškeptus sausainius perkelti į sandarų indą ar dėžutę ir laikyti kiek tik norisi, o jei pavyksta – net iki Kalėdų.