Va tokios savaitės yra jėga.

Nenoriu klaidinti, taip šiandien penktadienis, tačiau įspūdžiai Word'e atgulė prieš daugiau nei mėnesį. Tad viskas šiek tiek neatitinka tikrovės, ypač mintis juk jau už dviejų savaičių šis nuotykis baigsis. Bet iki tol, manau, dar nemažai papasakosiu.

Besėdėdama penktadienio vakarą susimasčiau, kada paskutinį kartą dalinausi savo mintimis, įspūdžiais, kurių atrodo tiek susikaupė, kad baisu pradėti.

Vienas iš jų tai dvi savaitės paskaitų su dėstytojais iš Danijos. Tai leido mums šiek tiek atsigauti, nes pagaliau pajutom, kad tikrai studijuojam. Negaliu sakyti, jog kinų paskaitos beviltiškos, bet kai kurios vis dėlto yra, nes kai negali suprasti, ką tau dėstytojas bando išaiškinti, dėl jo keistos anglų kalbos, arba kai visa paskaita praeina vien klausant mokytojos monotonišką skaitymą iš skaidrių. Ne, ne to reikia. Reikia diskusijų, nuomonių ir naujos įdomios medžiagos. Tad būtent tai gavome atvykus dviems dėstytojams. Tačiau tačiau, laikas greitai bėga ir šiandien man rašant jau jie lėktuve. Gaila šiek tiek, bet ką padarysi.

Šokėjai

Universiteto grupė. iš kairės: būgnai, bosinė gitara, pianinas, vokalas, vokalas, pianinas vokalas, gitara

Kita didelė naujiena ir didelis iššūkis buvo koncertas pirmakusiams, kurių čia 3000, ir tai tik ekonomikos fakulteto. Renginys be galo pavykęs ir po ilgo laiko privertęs, kaip reikiant padirbėti vardan kokybės. Daug streso, lūkesčių ir štai aš atlieku “It’s my time” pritariant pianinui. Taip, viskas labai gyvai, man padėjo universiteto muzikos grupės lyderis, kurio gebėjimai ir talentas muzikai sužavėjo. Pianinu groja tris metus, o sugebėjimai improvizuoti nelygintinai su manimi. Gėda turėtų būti kažkam, bet ne apie tai šį kartą. Po koncerto susilaukiau daug padrąsinimo žodžių ir net šiokių tokių pasiūlymų. Dėstytoja iš Danijos užklausė ar nenorėčiau dainuoti ir per diplomų įteikimą, vasarą. Aš be abejonės buvau labai pamaloninta dėl to.

Valgiaraštis (labai labai maža dalis)

Beje par pastarąją savaitę nuveikta ir aplankyta tiek daug, kad ohohohoho. Antradienį dėstytojai nusivedė į italų restoraną, kuriame po beveik dviejų mėnesių buvo ragaujamas sūris, virtinukai ir kumpis. Neįtikėtinas skonis, o dar kai užgeriama baltu chardonay, tada iš viso nebelieka ką sakyti. Po antradienio vakarietiškos virtuvės trečiadienį dalyvavome iškilmingame ir, net gi galėčiau pasakyti, prabangiame priėmime su pietumis, kuriuos šį kartą organizavo universiteto vadovas. Išragavom daugiau nei 20 skirtingų patiekalų, pradedant salotomis, baigiant varliena. Buvo žiauriai žiauriai skanu. Visi smagiai bendravome ir džiaugėmės vienas kito draugija. Bet mūsų įspūdžiai tuo nesibaigė. Ketvirtadienį dalyvavoe dumplings gamyboje. Ir mūsų grupė pagamino daugiausiai – 256. Jėėėė. Galiausiai darbo savaitė baigėsi vizitu į geriausią viešbutį Šanchajuje. Pasigirsiu, jame viešėjo B. Obama, Elžbieta II, Japonijos imperatorius ir pan. Neblogai ar ne, galimybė pamatyti, kaip viskas atrodo iš arti. Iš tiesų neįsivaizduoju, kaip jie suorganizavo viską, kaip mus įsileido. Bet galima tik pasidžiaugti, kad taip pasisekė. O šiandien, kas šiandien. Šiandien šeštadienis ir nusimato Saros gimtadienio šventimas, bet apie jį kitą kartą.

 Gražaus savaitgalio mieliejiJ