Žingsniuoju
gatve, mąstydama apie ateinančią vasarą, o šiltas vėjelis nukelia į pietų šalis,
jūrą, kopas. Netikėtai išlenda dvi mergaitės basomis kojomis, o rankose morkų
sultys.... Neblogas vaizdelis, o tai juk Danija (toli gražu ne pietų šalis)
ir kol kas dar nevasara, bet šilumos
pastarosiomis dienomis nestinga. Čia turbūt dėl mano paskutinio įrašo, kuriame
piktinausi blogais Danijos orais, tai Dievulis, pagalvojo, kad reikia čia ją
pamokyti su tokiais skundais ir atsiuntė šlitą orą.
O iš tiesų negaliu pasakyti, kad jis yra labai šiltas, dar kol kas antros dešimties nepasiekė, bet po ilgos ir šaltos žiemos, ir tokia šiluma, pagaliau atplūdusi ir į mūsų namus, džiugina.
O iš tiesų negaliu pasakyti, kad jis yra labai šiltas, dar kol kas antros dešimties nepasiekė, bet po ilgos ir šaltos žiemos, ir tokia šiluma, pagaliau atplūdusi ir į mūsų namus, džiugina.
Vakar buvau prie
jūros. Vėjas vis dar toks pats, o gal net stipresnis, tad nebuvo itin šilta,
nors tiką prisigyriau, kad šiluma jau glosto ir mūsų sustirusius pečius, bet
bendraujant su jūra šaltis nuo šios kūno vietos neatsileidžia. Bet kur skubėti,
juk kaip sakoma, viskas su laiku.
Vis dėlto nors ir vėsu, bet jau pavasaris, ir džiaugsmas, o kartu ir ramybė, kurią suteikia bangų ošimas, yra geras dalykas. Buvau jau tai pamiršusi....
Vis dėlto nors ir vėsu, bet jau pavasaris, ir džiaugsmas, o kartu ir ramybė, kurią suteikia bangų ošimas, yra geras dalykas. Buvau jau tai pamiršusi....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą