Pyragas "Saldi pagunda" (arba pyragaičiai)

Iš susirašinėjimo su V:

Aš: Labutis, šį tą skanauss iškepiau, dviračio nuomos sąskaita. Ar galėčiau užvešti šiandien?

V: Laba, mes šiandien pas draugus išlekiam su nakvyne, tai tik rytoj parsirasim ir Kažkaip nemandagiai čia atrodo, tu atvažiuosi pyragą mums duoti ir net arbatos mes nepakviesim, todėl va ir siūlau gal kitą savaitėlę kokiai valandžiukei užeisi arbatos atsigerti su tuo savo pyragu.

Aš: Tai ir aš turiu dar šiandienai planų, bet dabar noriu labai pasivažinėti, tai iki jūsų atlėkti būtų pats tas....

V: Na,jeigu tu taip veržiesi pasivažinėti ir nenori pasisvečiuoti tai laukiam šiandien.

Aš: Laukit už pusvalandžio

Va taip va būna, su tais pyragų kepimais neatsiklausus. Bet kadangi oras buvo pasakiškas, tai net važiavimas į kalniuką netrukdė, juk pati užsigeidžiau pasivažinėti.

Bet baikim apie važinėjimąsi ir greičiau prie jau minėto pyrago, kurio paprastumas net juokina, bet kaip sakoma: “Genialumas slypi paprastume”. Šį kartą pasitvirtino,  na bent jau mano skonio receptoriams. Pavadinkim kaip nors gundančiai, nes saldumas jo labai labai, tad daug ir nesuvalgysi, bet prie kavos, tai pats tas.

Pyragas “Saldi pagunda” (arba pyragaičiai)

Reikės:

2 pakelio sausainių “Gaidelis” (ar bet kurių panašių)

indelio saldinto sutirštinto pieno

100 g. juodojo šokolado (nors šia jau pasirinkimas pagal skonį, man juodasis atrėmė sutištinto pieno saldumą)

100 g. smulkintų riešutų (naudojau migdolus)

pasirinkitai, norint šiek tiek paįvairinti skonį: kokosų drožlės, razinos, džiovintos vyšinios, žemės riešutų sviestas.

Pradžioje smulkiai sulaužome sausainius, supilame į dubenį, tada keliauja pašildytas sutirštintas pienas (pašildžius jis šiek tiek paskystėja, tad tampa lengviau išmaišyti). Viskas sumaišome, kad sausainiai gražiai apsiveltų sutištintu pienu. Tada sudedame gabalėliais laužytą šokoladą (galima ir tarkuoti), tada šokoladas vienodžiau pasiskirstys ir nebus tokios siurprizo, kai atsikandus maloniai pajauti vien šokolado skonį, bet čia jau kaip kam, ir smulkintus riešutus. Vėl viską gerai išmaišome.sudedame į kepimo popieriumą užtiestą kepimo formą ir kepame apie 20 min 180 ^OC temperatūroje, arba kol paruduos. Skanaus!

P.S. Taip sutinku, tai kažkas panašaus į tinginį, bet kepdamas sutištintas pienas karamelizuojasis, tad ir skonis pasikeičia, aišku į gerąją pusę:)

Pavasaris. Šiluma. Gėlės. Jūra.

Žingsniuoju gatve, mąstydama apie ateinančią vasarą, o šiltas vėjelis nukelia į pietų šalis, jūrą, kopas. Netikėtai išlenda dvi mergaitės basomis kojomis, o rankose morkų sultys.... Neblogas vaizdelis, o tai juk Danija (toli gražu ne pietų šalis) ir  kol kas dar nevasara, bet šilumos pastarosiomis dienomis nestinga. Čia turbūt dėl mano paskutinio įrašo, kuriame piktinausi blogais Danijos orais, tai Dievulis, pagalvojo, kad reikia čia ją pamokyti su tokiais skundais ir atsiuntė šlitą orą. 
O iš tiesų negaliu pasakyti, kad jis yra labai šiltas, dar kol kas antros dešimties nepasiekė, bet po ilgos ir šaltos žiemos, ir tokia šiluma, pagaliau atplūdusi ir į mūsų namus, džiugina.

Vakar buvau prie jūros. Vėjas vis dar toks pats, o gal net stipresnis, tad nebuvo itin šilta, nors tiką prisigyriau, kad šiluma jau glosto ir mūsų sustirusius pečius, bet bendraujant su jūra šaltis nuo šios kūno vietos neatsileidžia. Bet kur skubėti, juk kaip sakoma, viskas su laiku. 
Vis dėlto nors ir vėsu, bet jau pavasaris, ir džiaugsmas, o kartu ir ramybė, kurią suteikia bangų ošimas, yra geras dalykas. Buvau jau tai pamiršusi....

Nėra blogo oro, yra blogas apsirengimas

Kai gaunu komentarus, su patarimais dažniau rašyti, tada susivoku, jog kažkas tikrai skaito, domisi ir, kad rašyti tikrai reikia dažniau. Bet ne taip viskas paprasta, na gerai gal ir paprasta, tik man atrodo kitaipJ Bet aš rašau ir dėl to džiaugiuosi. Tad šį kartą apie orus. Tiką šia tema parašiau danų kalba, dabar eilė atėjo lietuviškai.

Orai, manau, yra labai sudėtinga tema, nes įvertinti, kada jie geri, kada ne, yra  išties nelengva. Tačiau lietuvių laudies išmintis byloja: “Nėra blogo oro, yra blogas apsirengimas” ir tai ne tik lietuvių išmintis, danai šį posakį taip pat naudoja, nes vis dėlto panašumų oro atžvilgiu turime ir nemažai. “Der findes ikke dårligt vejr - kun dårlig påklædning”.

Taip, lyja čia labai daug ir dažnai. ir nors gyvenu  nepačioje lietingiausioje vietoje, tačiau prausimo man vis tiek per daug. Aarhus’o orą galėčiau palyginti su Klaipėda. Nors uostamiestyje nesu gyvenusi, tačiau, tai ką prisisimenu iš bendrų orų prognozių, po žinių, tai turėtų buti labai panašu. Vis dėlto negaliu pasakyti jog tas lietus toks pat kaip Lietuvoje. Jis kažkuo skiriasi. Per mano pusės metų gyvenimo patirtį lietuviškai lyjo tik kelis kartus. Ką aš vadinu lietuviškai? Tai lietus, kai išlysti į gatvę negali, nei kelioms sekundėms nes liksi permirkęs. Na, o Danijoje lyja, bet ne taip smarkiai. Tačiau tai neguodžia...

Pirmosiomis mano atvykimo į Daniją dienomis, tai buvo rugpjūčio vidurys, buvau maloniai nustebinta, nes oras buvo puikus. Visą savaitę švietė Saulė ir temperatūra kilo net iki 25 laipsnių. Tačiau greitai laimė baigėsi ir atėjo ruduo, su lietumi ir vėjais. Vis vėstanti temperatura, didelis debesuotumas ir drėgmė - štai toks buvo ruduo Danijoje. Tačiau šie metai buvo kažkokie kitokie, ir netikėtai gruodžio pradžioje pasnigo. Vėlgi nuostaba, ir ne tik man, bet ir danams. Tad išvažiuodama į Lietuvą, palikau Daniją su silpnai teigiama temperatura (skamba kaip orų prognozė) ir nakties metu iškrintančiu sniegu, o ryte jau ištirpstančiu.

Žiema buvo sunki, labai sunki šiais metais. Įsivaizduokit du mėnesius be Saulės?  Ar ką nors sako? Tad kai pagaliau saulužė pasirodė, širdutėse kažkas suspurdėjo ir atgijo. Man tai buvo tarsi didelė šventė. Na, o pavasaris buvo labai panašus, kaip ir Lietuvoje. Pradžioje atšilo ir jau vyliausi, kad pagaliau pavasaris, tačiau tačiau, dar teko palūkėti mėnesiuką. Tačiau juk sulaukėm, o tai svarbiausia...

Pasakojant apie orą Danijoje negalima pamiršti vėjo, kuris čia niekada nenurimsta, ir tam priešintis ne tik, kad neįmanoma, bet ir neverta, tad tenka prisitaikyti.

Supažindinusi su bendromis orų tendencijomis, skubu pakausti, tai kaip gi tas oras Danijoje?

P.S.  Nesinori užbaigti tokia liūdna nata, ypač kai pagaliau atėjo šis gražus metų laikas, tad  džiaukimės juo kiek įmanoma...

Tortas "Napoleonas" arba Šanchajau, lauk manęs...

Sveiki, mielieji, na ir užtrukau aš šį kartą su nauju savo įrašu. Visas mėnuo jau praėjo nuo paskutiniojo. Bet aš grįžau, ir grįžau ne tik į blog’ą, grįžau ir į Daniją. Jau savaitė kaip aš čia, tad suprantama jog jau daugmaž viskas stojo vėl į savo vietas, ir gyvenimas vėl teko sava vaga.

Na gerai, gal šiek tiek ir pasikeitė, nes trečiadienį sužinojau, kad esu kviečiama į pokalbį dėl pusmečio Šanchajuje. Tad ketvirtadienis buvo paskirtas būtent šiam pokalbiui. Interviu vyko sklandžiai, nors ir sulaukiau gana keistų klausimų. Pvz: Ar turiu Lietuvoje rusų tautybės draugų, ar lankiausi kur nors už Europos sienų, kaip save finansuosiu ir pan. Bet kaip jau minėjau viskas vyko ramiai, be jokios įtampos. Visai galima priprasti prie tokių pokalbių. Taigi laiminga, jog viskas tarsi ir laimingai praėjo, nors ką gali žinoti, kokį vaizdą vertintojai susikūrė apie mane, pajudėjau namo. Grįžus laukė teisės užduotis, tai iš karto ėmiausi jos. Po kelių valandų šiek tiek sustojau pailsėti ir netikėtai sulaukiau laiško iš Internation Office: “Sveikiname, Jūs esate atrinktas tarp važiuojančių į Šanchajų.” Sekundė nežinios, tada seratonino kiekio staigus padidėjimas kraujyje, vėliau panika, o galiausiai šypsena iki ausų ir naujausių žinių dalinimasis su šeima.

Dabar, jau viskam aprimus, suprantu, jog yra ir minusų dėl šios kelionės, juk prarasiu darbą, tai reiškia sunkų laikotarpį grįžus, o ir skrydis brangus (ką brangus, velniškai brangus), bet vis dėlto naujos kultūros pažinimas masina dar labiau. Tad žiūrėsim kaip čia bus. O aš jau po truputį ruošiuosi naujam gyvenimo laikotarpiuiJ

Na, o kad jau pasidariau ir šiokia tokia receptų publikatorė, tai šį kartą Velykinis tortas “Napoleonas”, kurį radau štai čia, o puošiau šlapia beze

Šlapia beze reikės:

3 kiaušinių baltymų (liks nuo kremo gamybos)

170 g. cukraus

truputis citrinos rūgšties ir vanilės

Šiek tiek paplakus kiaušinių baltymus pradėti pilti cukrų. Neskubėti... Norint pagaminti tinkamai reikės daug kantrybės ir patikimo plakiklio, rankiniu būdų gal ir įmanoma, bet nenorėčiau to patirti savo kailiu, nes su elektriniu uztrukau ketvirtį valandos. Išjungti galima, kai visa masė tampa standi ir aplimpa ant šluotelių. Kuo daugiau plaksite, tuo bus geriau.

Visi išgyrė, o ir aš pati sutikau, kad buvo beprotiškai skanus, ir kas keisčiausia nesijautė perdidelis riebumas. Tad būtinai išbandykite...