Good moning... sako man John Legend, o aš pagaliau prisiruošiu rašyti. Vėlgi laiko praėjo daug,
tad ir naujienų galybė. Nuo ko čia pradėjus.
Studijos
jau įsibėgėja ir neįtikėtina, kad lieka jau tik mėnesiukas iki atostogų ir tų
pačių Velykų. Šiais metais nusprendžiau namo nevykti, tad jau dabar bandau
derinti pas ką čia prisiglaudus didžiąjai šventei, ypač dėl to, kad name,
panašu, kad liksime tik dviese: latvis ir aš. Tad reikia daugiau, arba tai gali
atstoti ir įjungta skype programėlė, kuri pastaruoju metu, kuriai kuo toliau
tuo labiau pradeda trūkti laiko. Tad derinimas dar vyksta, bet vieną dalyką dėl
Velykų jau esu suplanavusi. Būtinai turi kepti Šimtalapį. Tai man vienas iš
patiekalų, kuris suteikia šventiškumo, o ir yra baisiai skanus. Žodžiu šitas
jau tikrai. O beje čia gyvendama turiu pakankamai nemažiai laiko praleisti
virtuvėje, tai tvarkant (5 vyriškos kilmės žmogėnai namuose....), tai gaminant.
Be abejonės antrasis variantas patinka žymiai labiau. Pavyzdžiui praeitą
savaitgalį pirmą kartą savo gyvenime gaminau populiarųjį Medutį. Tai buvo
specialiai latvių prašymu, nes jiems šis tortas jau kažkas. Bet buvo tikrai
skanu... O beje prakalbus apie praeitą savaitgalį, tai mes, name gyvenačios
merginos buvom labai pamalonintos. Šeštadienio rytas prasidėjo keptais
blynais, gėlėmis ir svekinimais Moters
dienos proga. Nesakau, kad tai man kažkokia ypatinga šventė, bet tokio dėmesio
visada labai malonu sulaukti. O sekmadienį naudodamasi tobulu oru (dieną
temepratūra buvo apie 15 laipsnių šilumos, įsivaizduojat?) išėjau prie jūros. O
kai gyveni vos pusantro km iki jos tai tas pasivaikšiojimas įgyja dar ir
kažkokio atostogų jausmo. Nuotraukos darytos ne su mano aparačiuku ir tai
matyti, tad kompilmentus galiu nebent perduoti jas dariusiam (uoj šį kartą
publikuojamos vis dėlto mano muiline darytos nuotraukos, bet pasižadu, kai tik
gausiu tikrąsias, būtinai pasidalinsiu).
Na,
o darbo savaitė prasidėjo labai lengvai, po pirmadienio Etikos ir konsultavimo
paskaitų vakare gavome dėstytojo laišką, jog susirgo ir antradienio paskaitos
atšaukiamos. Ta proga antradienį išlėkiau į centrą su galybe CV ir aplankiau
keliolika restoranų siūlydama papildomą darbo jėgą. Ir mano pastangos
pasiteisino.... Vakare sulaukiau skambučio iš mažyčio prancūziško resoranėlio
ir po valandos jau stovėjau prie indų plovimo mašinos, kur buvau išbandoma, ar
esu tinkama. Šauni pamoka, o ir žmonės labai malonūs. Nors ir tų valandų visai
nedaug, bet juk vistiek ne į minusą, ar ne?:)
Beje
praeitą savaitę įvyko labai svarbus įvykis. SKAT (Mokesčių insprekcija)
paskelbė visų mokesčius ir paaiškėjo: teks kažką gražinti, o gal pasisekė ir
balandžio mėnesį saskaita dar ir papilnės.
Sakiau,
kad daug visko įvyko, net kvėpuot sunku, kad ko nors nepamirščiau. Taigi dar vienas dalykas. Esu pakviesta į
mažylės Konfirmacijos šventę. Kaip jau buvau minėjusi kažkada ankčiau, Danijoje
tai be proto didelė šventė prilygstanti vestuvėms, tad jau dabar žinau, kad bus
įdomu...
Na
ir pabaigai, vakar lankiausi labai įdomiame renginyje, kur AISEC organizacija
reklamavo savo paslaugas, t.y. praktikos suradimą. Tačiau neapsiribojama tik
Europa, šį kartą renginys buvo daugiausia skirtas mažiau žinomoms šalims,
tokioms kaip Peru, Taivanas, Kolumbija ir pan. Įdomių pašnekesių, skanaus
tradicinio maisto, ko daugiau reikia puikiam renginiui.
Taigi
gyvenu aš tikrai gerai, skųstis nėra kuo, o ir nedrįsčiau to daryti.
Don’t worry, be happy!
sakau naujai darbo savaitei. Džiaukitės kiekviena diena, kiekviena akimirka,
juk laikas nebegrįš atgalios.
Bučkis,
Augmante
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą