Na
ką, visos svarbiausios mano raštliavos prasideda oro uostuose, o ką gi kito
veikus, kai laiko yra. Tačiau apsilankymai šioje vietoje dažniausiai reiškia ne
tik tuščią laiko leidimą, bet ir kažkokį pasikeitimą gyvenime. Gal tik kelionę,
o gal naują gyvenimo etapą. Šiuo atveju, kol kas sunku pasakyti, bet
greičiausiai verčiu naują gyvenimo puslapį - grįžtu į Lietuvą ir ne šiaip sau
atostogoms, bet visam semestrui. Argi ne puiku? Tačiau taip pat tai reiškia ir
svarbių žmonių palikimą, pakankamai nemažam laiko tarpui, Danijoje. O tokių
yra, ir kuo ilgiau čia gyvenu, tuo daugiau tokių atsiranda. Bet iš kitos pusės
gržtu pas tuos, kurie jau dvejus metus laukia manęs grįžtančios, neužmiršta,
prisimena, paklausia kaip sekasi. Tad vienus palikdama, pas kitus grįžtu. Ne
visiška laimė, bet visada gyvenime tenka kažko atsisakyti, negali būti visiškas
savanaudis ir norėti visko.
Oro uostas.
Susimoku
už bagažo viršsvorį, gerai, kad SAS
taip neplėšia taip kaip tai padarytų Ryanair.
Kišenę patuštinu 75lt. Ką darysi, čia ir tai gerai baigiasi, nes jau viršiju ir
tokiai kainai leidžiamą bagažą. Tada pametu, kokiu tai būdu, dirželį i r
svarbiausią tą, kuris priklauso prie suknelės, kuri ne itin gražiai atrodo be
jo. Ką darysi. Prieš tai dar kelionė autubusu į Kopenhagą prasideda irgi su šposais. Įsodina mane ne į tą autobusą (ant
rezervacijos didelėm raidėm parašyta, kad vykstu į Kastrup oro uostą) ir tik
išgirdusi, kitus klausiant kur važiuoja, sužinau, kad bučiau buvus nuvežta tik
iki Kopenhagos, o Oro uostą būtų reikėją pasiekti kažkokiu kitu būdu. Bet
pasiseka ir išlipdama iš autobuso į keltą dar užklausiu vairuotojo ar tikrai
važiuoja iki Kastrup oro uosto. Jis aišku pasimeta, nes nevažiuoja iki jo. Su
palengvėjimu esu perkeliama į kitą autobusą ir dėkoju Dievuliui už suteiktas
danų kalbos žinias. Būčiau neišgirdus šnekant kitiems keleiviams, bučiau
patekusi į nemažą problemą. Bet viskas baigiasi gerai. Dabar laukiu savo
skrydžio, dar prieš patikrinimus. Internetą gaudo tik tą, kuris yra cenzūruotas
kinų turistams, tad dauguma svetainių neatsidaro. Tačiau kažkokiu būdu Skype ir
Facebook veikia. O man valandai ar porai palaukti juos turint užtenka.
O
rytoj viskas prasideda pilnu tempu. Tėvelio gimtadienio šventimas. Picų vakarėlis,
torto “Jaunystė” kepimas. Žodžiu, tai ką mėgstu ir tai ko pasigendu gyvendama
Danijoje.
Išsiilgusi tavo dukra grįžta namo, Lietuva.
Lauk manęs.
